Ar tikrai sveikata didžiausias turtas? Arba dar kartą apie sveikatą visose politikose.

Dar A.Šopenhaueris yra pasakęs, kad sveikata yra ne viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas. Apie tai, kiek svarbi sveikata ir kiek trapus žmogus paprastai suprantam tik tada kai dalį tos sveikatos prarandame ar nelaimė atsitinka artimam žmogui. Tuomet ši tema tampa labai svarbi. Tačiau ar tik tuomet? Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojams (apklausa daugiau atspindi jaunesnių Lietuvos gyventojų nuomones) svarbiausia – sveikata ir išsilavinimas. Tai – fundamentalūs dalykai, atveriantys geresnes gyvenimo galimybes ir „auginantys“ pasitenkinimą bei laimės jausmą. ( http://www.delfi.lt/gyvenimas/karjera/sociologe-kas-lietuviams-yra-didziausia-vertybe-ir-kodel-nedziugina-svarbiausi-dalykai.d?id=67888216). Turbūt neatsitiktinai su sveikata susiję klausimai aktualizuojami atėjus rinkimams ir dalinant pažadus apie geresnį būsimą gyvenimą.

Sveikas žmogus yra ne prabanga, o būtinybė, nes tik sveiki žmonės gali pasirūpinti savimi ir kitais, užtikrinti, kad Lietuvoje gims ir augs vaikai, kad bus kuriamas BVP ir t.t.

Tačiau neretai kalbant apie sveikatą diskusijos susiaurinamos iki sveikatos priežiūros sistemos, vaistų kainų, eilių gydymo įstaigose ir pan. Tačiau sveikatos priežiūros sistema tik nedidele dalimi prisideda prie mūsų visų sveikatos ir jos išsaugojimo. Žinoma ta nedidelė dalis taip pat labai svarbi, nes ištikus bėdai ji turi funkcionuoti kaip gerai suderintas šveicariškas laikrodis.

Tačiau grįžkime prie platesnio konteksto. Pirmiausia tai kiek mūsų gyventojų savo sveikatą vertina kaip gerą. 2014 metais atliktas tyrimas parodė, kad apie 50 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertino kaip gerą ar gana gerą (http://old.ntakd.lt/files/Apklausos_ir_tyrimai/nacionalinio/2015/SGT2014.pdf) . tai reiškia, kad pusė Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertina kaip nepakankamai gerą. Ir tam tikriausiai turim priežasčių. Esame tarp labiausiai geriančių ir besižudančių šalių, mūsų šalyje vis dar labai paplitusios lėtinės neinfekcinės ligos ir esam tarp lyderių pagal jų sukeltą mirtingumą. Natūralu, kad ir vidutinė numatoma būsimo gyvenimo trukmė yra gana pesimistinė.

Šį kartą neakcentuojant gydymo sistemos, kuri nusipelno atskiro aptarimo, labai svarbu, kad kiti valstybės sektoriai suprastų kaip svarbu priimant sprendimus atsižvelgti į tai, koks bus jų poveikis Lietuvos gyventojų sveikatai. Tai pasakytina ir apie tuos, kurie atsakingi už miestų infrastruktūros planavimą, nes nuo jų sprendimų priklauso kiek mieste bus fiziniam aktyvumui tinkamų erdvių, saugių dviračių takų, nuo triukšmo apsaugotų gyvenamųjų erdvių. Tai pasakytina ir apie dabar planuojančius statyti šiukšlių deginimo gamyklas. Ne kartą skaitant teisės aktų projektus teko matyti, kad realus poveikis sveikatai nėra vertinamas, o politikai apsiriboja brūkštelėta varnele pažymoje, kurioje nurodoma, kad neigiamo poveikio gyventojų sveikatai nenumatoma.

Ir vis tik ne viskas yra blogai. Nebūtina kas kartą dairytis į kitas į šalis. Tinkami sprendimai gali labai pagerinti situaciją ir viena iš tokių sričių galėtų būti eismo saugumas ir jo gerinimas. Dar neseniai tarp lyderių pagal žūtis keliuose buvusi Lietuva sugebėjo susiimti ir pasiekti stulbinančios pažangos. Ir tai padarė ne sveikatos sektorius, o inžinieriai ir kelių tiesėjai suprojektavę ir sutvarkę kelius taip, kad jie taptų fiziškai saugesniais. Tai padarė politikai ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai, laiku inicijavę ir priėmę sprendimus dėl individualių saugos priemonių naudojimo priežiūros sugriežtinimo.

Jei sveikata taptų svarbiu prioritetu Finansų ministerijoje, tai turėtumėm tinkamą tabako, alkoholio mokesčių politiką, kuri ne skatintų, o mažintų šių produktų vartojimą. Jei sveikata būtų Ūkio ministerijos prioritetas, tai nekalbėtumėm apie ES paramą „ekologiškos degtinės gamybai“ ar mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės politikos stabdymą. Jei sveikata būtų Švietimo ministerijos prioritetas, tai mokyklose būtų mokoma ne kaip kepti kiaušinienę ar karštus sumuštinius, bet būtų mokoma sveikatai palankaus maisto gamybos ir būtų lankstesnės sąlygos fiziniam lavinimui. Jei…

Sveikata visose politikose menkai pažįstamas net kaip terminas Lietuvoje, jau nekalbant apie jo įgyvendinimą. Patarimų ir patirčių yra daug, tik klausimas ar bus noro ir valios jais pasinaudoti (http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0007/188809/Health-in-All-Policies-final.pdf).