Apie mane

Gimiau 1976 metais, Kelmės rajono Užvenčio miestelyje. Ten pat baigiau tuometinę Užvenčio vidurinę mokyklą (dabartinė Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija). Mama – fizikos mokytoja, tėtis – muzikantas. Mane visuomet žavėjo gydytojo profesija, todėl nuo vaikystės domėjausi viskuo, kas susiję su medicina, sveikata, gydymu. Dar būdamas mokiniu baigiau Vilniaus Jaunųjų vaistažolininkų mokyklą, Joje tuo metu mokytojavo ir dr. Eugenija Šimkūnaitė.

Mokykloje nuolat dalyvaudavau biologijos olimpiadose ir esu ne kartą atstovavęs Kelmės rajoną respublikinėse olimpiadose. Be to dar turėjau ir kitų pomėgių. Domėjausi staliaus darbais, fotografija, radioelektronika. 

1994 metais įstojau į tuometinę Kauno medicinos akademijos (dabartinis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), medicinos fakultetą. 2000 metais įgijau medicinos gydytojo profesiją. Dar studijuodamas susidomėjau studentiškomis organizacijomis ir 1997 metais tapau tuometinės studentų ir gydytojų korporacijos „Fraternitas Lituanica“ nariu. Vėliau tos pačios organizacijos valdybos nariu ir vienerius metus iki baigiant studijas universitete (1999 m.) – šios organizacijos primininku. Taip prasidėjo mano nevyriausybinė veikla.

Su tuometiniais korporacijos nariais pradėjome savarankiškus psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo tyrimus Kauno mokyklose. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti Studentų mokslinės draugijos konferencijoje ir tyrimų aktualumas buvo įvertintas prizine vieta bei suteikė galimybę pirmą kartą susipažinti su užsienio patirtimi – Suomijos Oulu universitetinėje ligoninėje atlikti akušerijos – ginekologijos praktiką.

2000 m. su keletu kolegų ir inicijavome ir įkūrėme Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centrą, kuriame tuo metu veikė „Karštoji linija“ – ten budintys savanoriai konsultavo skambinančiuosius psichoaktyvių medžiagų prevencijos ir pagalbos klausimais. Taip pat pradėjome darbą su švietimo sektoriumi. Paruošėme ir parengėme keletą nacionalinių projektų „Bendraamžiai bendraamžiams“, „Mesk ir laimėsi – nepradėk ir laimėsi“.

Iš tarptautinių renginių parsivežiau idėjas, kurios vėliau tapo pagrindu konkursui „Nerūkanti klasė“ ir iki šiol vykstančiai akcijai „Gimiau nerūkantis“.

2000 – 2001 metais atlikau pirminę rezidentūrą Kauno miesto III-oje klinikinėje ligoninėje ir tais pačiais 2000 metais įstojau į doktorantūros studijas Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedroje. Nuo 2001 metų, kaip nevyriausybinių organizacijų atstovas dalyvavau Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos svarstymuose Ženevoje, kur įgijau  tarptautinės patirties tabako kontrolėje.

2002 metais įstojau į Psichiatrijos rezidentūrą Kauno medicinos universiteto klinikose. Kadangi tuo metu buvo galimybė studijuoti ir rezidentūros ir doktorantūros studijose, 2004 baigiau rezidentūrą ir įgijau Psichiatrijos gydytojo kvalifikaciją. Tais pačiais metais apgyniau disertaciją tema „Priklausomybės nuo tabako epidemiologinės situacijos ir pagalbos efektyvumo metantiems rūkyti įvertinimas” ir įgijau biomedicinos mokslų daktaro laipsnį. Dar studijuodamas doktorantūroje pradėjau dirbti jaunesniuoju mokslo darbuotoju tuometiniame KMU Biomedicininių tyrimų institute (dabartinis Sveikatos tyrimų institutas) ir dėstyti KMU profilaktinės medicinos katedroje. Dėsčiau dalykus, susijusius su psichoaktyvių medžiagų prevencija ir kontrole, psichoaktyvių medžiagų kontrolės politika, sveikatos psichologija ir kitus, su prevencija ir sveika gyvensena susijusius dalykus.

2009 m. pradėjau eiti Lietuvos  sveikatos mokslų universiteto, Kauno medicinos akademijos Profilaktinės medicinos (vėliau Sveikatos psichologijos katedros) katedros docento, o nuo 2015 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesoriaus pareigas.

2004 metais pradėjau gydytojo psichiatro praktiką ir didžioji mano profesinio darbo dalis buvo susijusi su priklausomų asmenų gydymu.

2004 metais mano ir kolegų iniciatyva buvo įkurta Nacionalinė tabako kontrolės koalicija. Tapau šios organizacijos prezidentu. Organizacija  vienijo tik penkias organizacijas. Ši koalicija tapo ENSP (European network for smoking prevention) tinklo nare ir aktyviai įsijungė į Europines tabako kontrolės iniciatyvas.

2004 metais tapau ENYPAT (European Networ Young People and Tobacco) patariamojo komiteto nariu ir tais pačiais metais buvau Lietuvos ekspertas rengiant ASPECT Consortium dokumentą Europos komisijai apie tabako kontrolę išsiplėtusioje Europos sąjungoje. Vienu sėkmingiausių koalicijos veiklos pavyzdžių galima pavadinti bendradarbiavimą su politikais ir valstybės institucijomis, siekiant apsaugoti darbuotojus ir lankytojus nuo pasyvaus rūkymo, įvedant draudimą rūkyti baruose, restoranuose ir kitose, žmonėms aptarnauti skirtose vietose. 2008 metais koalicijos veikla buvo išplėsta, įtraukiant ir alkoholio kontrolę, o organizacija pakeitė pavadinimą į Nacionalinę tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. vėliau į veiklą įtraukta ir narkotinių medžiagų bei azartinių lošimų prevencija. Per visą tą laiką organizacija augo ir šiuos metu vienija apie 30 nevyriausybinių ir kitų organizacijų. Koalicija oficialiai bendradarbiauja su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu bei Valstybine lošimų priežiūros tarnyba.

2005 metais buvau išrinktas į Nacionalinę sveikatos tarybą, kurioje buvau iki 2012 metų. Nacionalinėje sveikatos taryboje buvau atsakingas už psichoaktyvių medžiagų, o ypač tabako ir alkoholio kontrolės klausimus.

2008 metais buvau išrinktas į Europos rūkymo prevencijos tinklo ENSP (European network for smoking prevention) valdybą, o nuo 2009 metų ėjau Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų prevencijos tinklo NORDAN (The Nordic Alcohol and Drug Policy Network) valdybos nario pareigas. Nuo 2008 buvau Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas, 2009 – 2012 m. Premjero visuomeninis patarėjas tabako, alkoholio ir narkotikų prevencijos klausimais. 2011 metais pradėjau eiti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto (PSO bendradarbiaujančio centro) vadovo pareigas.

            2000 metais susituokėme su žmona Rasa. Turime tris vaikus. Vyriausias – sūnus Tadas gimė 2001 metais. Dukros Ieva ir Vaiva: 2005 ir 2008 metais.