Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga skelbia kandidatų į EP sąrašą, kurio lyderis A. Veryga
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Taryba priėmė sprendimą, jog partijos sąrašą į Europos Parlamentą ves Aurelijus Veryga, penketuke – Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Dainius Gaižauskas ir Giedrius Surplys. Pasak partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, šie partijos nariai sulaukė didžiausio partijos kolegų palaikymo, reitinguojant partijos skyriuose iškeltų kandidatų sąrašą.
„Mūsų partija teikia 22 asmenų sąrašą, kurių kiekvienas pasiruošęs įgyvendinti partijos programą. Joje akcentuojamos ir tradicinės vertybės, ir Lietuvos saugumas, ir atsakingas atstovavimas Lietuvos piliečiams“, – sako R. Karbauskis.
Pasak jo, svarbiausia, kad Lietuvos žmonės birželio 9 d. aktyviai dalyvautų Europos Parlamento rinkimuose. „Mažas aktyvumas lems, kad šiuos rinkimus laimės tie, kurie nieko dėl Lietuvos žmonių nepadarė ir sako, kad viską iš viršaus reguliuoja Briuselis. Mes žinome, kad tai ne tiesa, nes mūsų vienas atstovas Bronis Ropė padarė tai, ko nepadarė keli kitų partijų atstovai – išsaugoti 2 mlrd. eurų Lietuvos žmonėms; saugiam Ignalinos AE uždarymui iškovoti 86 proc. ES lėšų – 780 mln. eurų 2021-2027 m. laikotarpiui; 314,9 mln. eurų išsaugoti Lietuvos Vidurio ir vakarų regiono gyventojams; padidinti 30 proc./960 mln. eurų 2021-2027 m. BŽŪP tiesioginių išmokų finansavimą; gauti 10,7 mln. eurų paramą žmonėms, užsiimantiems pieno gamyba ir kt.“, – sako R. Karbauskis.
LVŽS kelia šiuos kandidatus:
1.Aurelijus Veryga
2.Bronis Ropė
3.Aušrinė Norkienė
4.Dainius Gaižauskas
5.Giedrius Surplys
6.Žydrūnas Savickas
7.Asta Kubilienė
8.Robertas Šarknickas
9.Bronius Markauskas
10.Jonas Jarutis
11.Ligita Girskienė
12.Rimantė Šalaševičiūtė
13.Juozas Varžgalys
14.Eglė Stasiškienė
15.Jonas Vilionis
16.Arūnas Gumuliauskas
17.Romas Karmazinas
18.Kęstutis Skrebys
19.Vilma Aasrum
20.Dovilas Petkus
21.Dainius Kepenis
22.Valius Ąžuolas
Kovo pradžioje LVŽS pristatė darbų programą „Lygiaverčiai europiečiai“. Joje akcentuojama, jog:
Tvirtos ir klestinčios šeimos – ES išlikimo pamatas
LVŽS mano, kad ES yra būtina šeimų stiprinimo politika, tad sieks sukurti europinį paramos šeimoms mechanizmą, kuris apimtų finansinę paramą sunkiau besiverčiančioms šeimoms, mokestines paskatas vaikus auginantiems ir dirbantiems tėvams. ES lygiu bus siekiama, kad dėl vaikų dorinio auklėjimo ir lytinio švietimo krypties galėtų nuspręsti kiekviena europiečių šeima, o valstybėms narėms būtų paliekama teisė konstituciškai apsibrėžti, kas yra šeima ir kokias teises bei pareigas ji turi. Taip pat svarbu, kad šalys neprarastų tapatumo ir turėtų teisę puoselėti joms priimtinas vertybes.
Žemės ūkis – strateginis ES sektorius
LVŽS ir toliau kovos, kad Lietuvos žemės ūkiui būtų skiriamas solidus ES finansavimas, o tiesioginės išmokos pasiektų ES vidurkį ir Lietuvos žemdirbiai galėtų konkuruoti su kitų šalių ūkininkais. Derybose dėl ES prekybos sutarčių su trečiosiomis šalimis, LVŽS gins ES ir Lietuvos žemdirbių interesus. Nuolat peržiūrės, kad ES nebūtų įvedami pertekliniai, o kartais ir absurdiški reikalavimai ar apribojimai žemdirbiams. Sieks mažinti perteklinę biurokratinę naštą, kuo aktyviau įtraukti žemdirbių atstovus į ES sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesus, ES teisės aktais įtvirtinti, kad ūkininkams už pagamintą produkciją būtų mokama ne žemesnė kaina, nei gamybos savikaina, apimanti orų atlygį už darbą bei lėšas investicijoms į ūkio modernizavimą. LVŽS akcentuoja, kad būtina užtikrinti, jog ES išliktų regionu be GMO ir laboratorinių natūralaus maisto pakaitalų – maistas ant europiečių stalo turi būti natūralus, o piliečiai turi turėti galimybę tiksliai žinoti, ką valgo.
Stipri Lietuva – gyvi regionai
LVŽS dės pastangas, kad didėtų ES biudžeto dalis, skiriama Lietuvos regionams, o patys regionai, t. y. vietos ir regionų valdžios institucijos ir bendruomenės, būtų įtraukti į lėšų panaudojimo planavimą. LVŽS sieks, kad Lietuvoje būtų sklandžiai įgyvendinama ES ilgalaikė kaimo vietovių vizija. Taip pat vienu iš prioritetų LVŽS mato bankų palūkanų sprendimo klausimą, sieks didinti pensijas, mažinti vaistų kainas ir didinti gydymo prieinamumą.
Lietuva – saugi saugios Europos Sąjungos dalis
LVŽS pasisako už savarankiškų valstybių sąjungą, kuri neturi tapti federacine valstybe. Programoje teigiama, kad LVŽS dės pastangas, stiprinant ES pajėgumus karinės pramonės, gynybos, krizių valdymo srityse, kovos prieš organizuotą nusikalstamumą: nelegalią migraciją, prekybą žmonėmis, vaikų grobimą ir seksualinį išnaudojimą, narkotinių medžiagų platinimą ir terorizmą. Taip pat sieks stiprinti kibernetinį saugumą, kuris susijęs ne tik su asmens duomenų apsauga, bet ir su energijos išteklių tiekimo grandinėmis, geriamojo vandens, kita infrastruktūra, kuri užtikrina sklandų ir saugų piliečių gyvenimą.
Sėkmingas ir konkurencingas verslas – gerovės pagrindas
Bus siekiama, kad ES investicijos į verslo kūrimą ir plėtrą būtų prieinamos kuo platesniam ratui verslą pradėti norinčių ar jį vystančių žmonių. LVŽS sieks, kad būtų skiriama ir efektyviai panaudojama ES lėšų dalis keliams, tiltams, viadukų tiesimui ir remontui bei jų apšvietimui. Kad ir žmonės, ir verslas turėtų saugią, atnaujintą infrastruktūrą ir galėtų nevaržomai judėti visos šalies mastu, nepriklausomai nuo vietovės, kurioje dirba ar gyvena. Rūpinsis reikiamu finansavimu strateginiams projektams „Via Baltica“ ir „Rail Baltic“ bei Lietuvos elektros tinklų sinchronizacijai su ES šalimis. Projektavimo sprendimai turi atitikti gyventojų lūkesčius, nesikėsinti į piliečių, bendruomenių bei ūkių nuosavybę ir nekilnojamąjį turtą. Reikalaus, kad ES laikytųsi įsipareigojimo prisidėti prie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo kaštų. Tuo pačiu LVŽS sieks, kad Lietuvoje būtų didinami apsirūpinimo energijos ištekliais pajėgumai, kol bus užtikrinta pilna energetinė valstybės nepriklausomybė ir gyventojams palankios kainos.
Pažangi ES – atviros galimybės Lietuvos jaunimui
LVŽS sieks užtikrinti kuo geresnes sąlygas vaikams ir jaunimui į nemokamą ir kokybišką išsilavinimą, kad Lietuvos moksleiviai ir jaunuoliai turėtų ne prastesnes galimybes, kaip ir kiti europiečiai, kad kuo daugiau jaunų Lietuvos žmonių pasinaudotų ES jaunimui skirtomis programomis, o ES užtikrintų kuo didesnį šių programų finansavimą.