Laidoje „Lygiaverčiai Europiečiai” apie sveikatos sistemą Europos Sąjungoje

Laidoje „Lygiaverčiai Europiečiai” apie sveikatos sistemą Europos Sąjungoje

https://www.youtube.com/watch?v=6_RoDvZ-W18 #OpozicijosTelevizija pristato diskusijų klubą #LygiaverčiaiEuropiečiai, kuriame diskutuojama rinkimų į Europos Parlamentą temomis ir pristatomos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...
Read More
Laidoje „NOTA BENE” apie pasitraukimo iš prezidento rinkimų priežastis ir valdančiųjų klaidas

Laidoje „NOTA BENE” apie pasitraukimo iš prezidento rinkimų priežastis ir valdančiųjų klaidas

https://www.youtube.com/watch?v=iZdyZ6RoANs Valdžios keičiasi - o valstybės valdymas negerėja. Visuomenės atmintis tokia trumpa, kad kyla įtarimas, ar tik nesergam kokiais alzhaimeriais?...
Read More
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga skelbia kandidatų į EP sąrašą, kurio lyderis A. Veryga

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga skelbia kandidatų į EP sąrašą, kurio lyderis A. Veryga

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Taryba priėmė sprendimą, jog partijos sąrašą į Europos Parlamentą ves Aurelijus Veryga, penketuke – Bronis...
Read More
Kreipimasis į gyventojus

Kreipimasis į gyventojus

Mieli bičiuliai, Pirmiausia, noriu dar kartą padėkoti visiems ir kiekvienam, kurie palaikėte mane kaip kandidatą rinkimuose į LR Prezidento postą....
Read More
Dėkoju už paramą

Dėkoju už paramą

Mielieji, dėkoju visiems ir kiekvienam iš beveik 37 000 Lietuvos piliečių, savo parašais palaikiusių mano kandidatavimą LR Prezidento rinkimuose. Kiekvienas...
Read More

sub meniu


Kuriuo keliu pasuks Lietuva?

Kas penkerius metus demokratiškai apsisprendžiame, kam bus patikėta lyderystė Tautą telkti, vesti į priekį, būti Konstitucijos garantu, matyti, kuo ir kaip gyvena mūsų šalies žmonės. Daugelis jų nusivylę, praradę pasitikėjimą valstybe ir valdžia, kuri vis labiau kratosi atsakomybės prieš savo piliečius jautriausiose srityse. Bet kurios kartos žmonės susiduria su aibe kasdienių problemų – kaip išgyventi, kaip auginti vaikus, oriai jaustis senatvėje.

Norėdami tai pakeisti, turime imtis pilietinės atsakomybės kurti savo šalį, mylėti ją, kaip ir kiekvieną šalia esantį, nugalėti mus kaustančias baimes. Kovosiu už tai, kad neišnyktume kaip Tauta, kad būtume saugūs ir drauge kurtume Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi.

Ar maistas – prabangos prekė?

Iš to, kaip reguliuojamos, o tiksliau – Lietuvoje nereguliuojamos maisto kainos, antkainiai, viršpelniai, gali susidaryti tokia absurdiška išvada. Dauguma Europos šalių maisto produktams taiko gerokai mažesnį pridėtinės vertės mokestį, nes jie yra ne prabangos, ne laisvalaikio ar pramogų, o pirmo būtinumo prekė.

Nepaisant to, kad šių produktų kainos pastaraisiais metais šoktelėjo labiausiai Europoje, jų lygis jau viršija ES vidurkį, o maistui išleidžiame didžiausią savo pajamų dalį palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos valdantieji netgi nepasinaudojo Europos Sąjungos suteiktu įrankiu sumažinti šią naštą žmonėms.

Jau prieš dvejus metus ES išplėtė prekių ir paslaugų sąrašą, kurioms valstybės narės gali taikyti lengvatinį tarifą, ir sprendimą atidavė į nacionalinės valdžios rankas. Užuot sumažinusi PVM, mūsų valdžia savaip „sprendė“ apsirūpinimo maistu ir kainų problemą – leido prekiauti pasibaigusio galiojimo maisto prekėmis.

Mažesnio PVM maisto produktams pirmiausia reikia dėl socialinio teisingumo. Didelė gyventojų dalis Lietuvoje maistui išleidžia daugiau kaip 30 proc. savo pajamų. Senjorai maistui skiria net 37,4 proc. vartojimo išlaidų. PVM sumažinimas didintų gyventojų perkamąją galią ir skatintų vartojimą, tuo pačiu ir ekonomikos augimą, darbo vietų išsaugojimą. Žmonėms liktų daugiau pinigų teatrui, knygai, kelionėms. PVM lengvatinis tarifas būtiniausiems maisto produktams leistų laimėti konkurencinę kovą su atvežtine produkcija ir sumažinti „šešėlį“, ypač turgavietėse. Jose nepalanku prekiauti vietos augintojų pateiktais produktais, nes kaina iš karto „užauga“ 21 procentu.

Daugiavaikės šeimos nemokėtų pajamų mokesčių

Tokia mintis mūsų šalyje dabar skamba kaip iš fantastikos srities. Bet kai kuriose Europos valstybėse skatinant gimstamumą jau yra įgyvendintos panašios idėjos.

Todėl tėvams, auginantiems tris vaikus, siūlysiu iki 5 procentų sumažinti gyventojų pajamų mokestį. Vidutinį atlyginimą gaunantys abu tėvai per metus dėl to sutaupytų po daugiau nei 4000 eurų. Auginantiems daugiau nei tris vaikus GPM siūlysiu panaikinti.

Jei valstybė šeimos politiką laikytų viena iš svarbiausių krypčių, biudžete tikrai atsirastų lėšų iki 300–400 eurų padidinti vaiko pinigus. Mama, auginanti du vaikus,  gautų minimalią mėnesio algą. Ar jos triūsas,vertinant iš ateities pozicijų, tiek nevertas?

Negalime sau leisti susitaikyti su dramatiškai tirpstančiu gyventojų skaičiumi. Esame sparčiausiai nykstanti tauta pasaulyje. Gimstančių vaikų skaičius mūsų šalyje artėja prie gimstamumo rodiklių, Lietuvoje fiksuotų Antrojo pasaulinio karo metu. Jei norime bent jau sustabdyti šią kreivę, turime užtikrinti, kad šeimų gyvenimo lygis neblogėtų, kiek vaikų jie besusilauktų. O šiandien didelei daliai tėvų vaiko auginimas reiškia finansinius spąstus, kai smunka bendrosios pajamos ir padidėja išlaidos.

Žinoma, kad mūsų šeimos norėtų turėti daugiau vaikų, jos turi būti užtikrintos dėl daugelio dalykų: kad užteks vietų darželiuose, jie turės kur mokytis, gaus tinkamą išsilavinimą, sveikatos priežiūros paslaugas, mokysis ir gyvens saugioje, tvarkingoje aplinkoje.

Šeima – tai ne tik jaunimas. Tai ir vyresnės kartos žmonės, kurie taip pat susiduria su įvairiais sunkumais ir problemomis. Nusprendusieji pasirūpinti savo vyresniais tėvais susiduria su priežiūros, slaugos, socialinių paslaugų trūkumu, didžiulėmis vaistų kainomis.

Vaistai – ne tik didmiesčiuose ir ne vien turtingiems

Lietuvoje atlikti tyrimai rodė, kad gyventojai tarp sveikatos paslaugų daugiausiai išleidžia vaistams. Ką darytume, kad vaistai būtų labiau įperkami, o regionuose nebūtų uždarinėjamos vaistinės?

Praėjusios kadencijos metu mūsų priimti sprendimai dėl PVM mažinimo receptiniams nekompensuojamiems vaistams, didžiausios leistinos priemokos nustatymas, priemokų kompensavimas nepasiturintiems ir vyresnio amžiaus gyventojams leido reikšmingai sumažinti gyventojų išlaidas vaistams.

Viena iš priemonių, kuri gali būti įgyvendinta labai nesudėtingai, tai vaistų priemokų kompensavimo plėtra. Plėstume amžiaus grupę, kuriems receptiniai kompensuojamieji vaistai būtų išduodami be priemokos. Būtent vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje turi mažiausias pajamas ir jiems tokia pagalba būtina.

Kita labai svarbi priemonė, kurią bandėme įgyvendinti praėjusią kadenciją, tačiau nepavyko priimti sprendimo Seime, tai steigti ligoninių vaistines.

Šiandien absoliuti dauguma vaistinių priklauso stambiems tinklams, o pagrindinis jų savininkų tikslas – pelnas. Vaistininkystė nebelaikoma visuomenei būtina paslauga ir apie vaistinių uždarymą ar atidarymą sprendžiama vadovaujantis tik vienu kriterijumi: apsimoka ar neapsimoka. Dėl to, kad  „neapsimoka“, regionuose uždaromos mažos vaistinės, o miestuose nedideliame plote jų atidaroma po keliolika, tame pačiame prekybos centre veikia po kelias skirtingų tinklų vaistines.

Už visų jų išlaikymą susimoka pacientai. Vaistininkų bendruomenė jau taip pat nepakelia savininkų spaudimo pardavinėti tinklams naudingus maisto papildus ir net vaistus. Daug metų sudėtingas studijas krimtę vaistininkai verčiami būti tiesiog pardavėjais. Budinčių vaistinių taip pat nėra, nes neapsimoka.

Ligoninių vaistinės galėtų sukurti alternatyvą šiam beatodairiškam pelno siekimui ir padėtų užtikrinti, kad geriausią pasirinkimą pacientui norintys pasiūlyti, o ne didžiausią pelną tinklams norintys generuoti vaistininkai galėtų rasti deramą savo profesijai vietą.

Taip pat ieškosime būdų stabdyti nevaldomą vaistinių tinklų plėtrą. Tai nebeužtikrina didesnės konkurencijos, bet brangina vaistus ir prekes, kurios nėra kompensuojamos.

Komentuok !

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *