Kviečiu balsuoti birželio 9 d. Europos Parlamento rinkimuose už LVŽS sąrašą NR. 5

Kviečiu balsuoti birželio 9 d. Europos Parlamento rinkimuose už LVŽS sąrašą NR. 5

Esu LR Seimo narys, Seimo Sveikatos reikalų ir Europos reikalų komitetų narys. 2016-2020 m. kadencijoje buvau LR sveikatos apsaugos ministru...
Read More
Trumpa refleksija apie pirmąjį Prezidento rinkimų turą

Trumpa refleksija apie pirmąjį Prezidento rinkimų turą

Pirmiausia labai ačiū visiems ir kiekvienam atėjusiam į rinkimus ir išreiškusiam savo pilietinę valią. Dėl to, kad dabartinis šalies vadovas...
Read More
Ilgoji Europos Parlamento rinkimų programa

Ilgoji Europos Parlamento rinkimų programa

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento rinkimų programa Lygiaverčiai europiečiai Gerbiami Lietuvos piliečiai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai...
Read More
Trumpoji Europos Parlamento rinkimų programa

Trumpoji Europos Parlamento rinkimų programa

Lygiaverčiai europiečiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Europos Parlamente dirba, kad Europos Sąjungoje neliktų antrarūšių narių, kurių vartotojams maistas,...
Read More
Laidoje „Lygiaverčiai Europiečiai” apie sveikatos sistemą Europos Sąjungoje

Laidoje „Lygiaverčiai Europiečiai” apie sveikatos sistemą Europos Sąjungoje

https://www.youtube.com/watch?v=6_RoDvZ-W18 #OpozicijosTelevizija pristato diskusijų klubą #LygiaverčiaiEuropiečiai, kuriame diskutuojama rinkimų į Europos Parlamentą temomis ir pristatomos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...
Read More

sub meniu


Sveikatos reformos „paskatos” – tik paklusniesiems

Jau nebekartosiu ne vieną kartą minėtų argumentų, kodėl dabartinės sveikatos centrų steigimo „reforma“ yra grįžimas į sovietmetį ir kokias rizikas tai kelia šeimos medicinai bei kokią lėšų švaistymo riziką užprogramuoja. Šį kartą apie kitus aspektus.

Pirmiausia, kad suprastume problemą, turime sutarti, kad visi Lietuvoje gyvenantys pacientai turi tas pačias Konstitucijos jiems garantuojamas teises į sveikatos priežiūrą. Ir tos teisės yra tokios pačios tiek Plungėje, tiek Vilniuje, tiek Ignalinoje, tiek Kaune ar Šiauliuose. Žinoma, visi suprantame, kad kiekviename tokių miestų nebus po universitetinę ligoninę, bet jei būtų, jos privalėtų turėti tas pačias galimybes ir būtų vienodai reglamentuojamos.

Kad paprasčiau būtų suprasti, pateiksiu dar paprastesnį pavyzdį. Visi esame „prisirašę“ prie savo šeimos gydytojo, kuris dirba šeimos klinikoje (poliklinikoje ar pan.). Ir mums nėra labai įdomu, ar ta šeimos klinika privati, ar priklausanti savivaldybei. Finansavimas, mokamas už vieną pacientą, nuo to nepriklauso, todėl ir pagalbą gausime tokią pat, nepriklausomai nuo to, kur gyvename.

Tai štai šis fundamentalus principas šiuo metu jau yra sugriautas, ir griauna jį pati Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai turėtų rūpėti kiekvienas pacientas. Ir įvardinsiu tik du pavyzdžius, kurie yra akivaizdus pacientų teisių pažeidimas, kuriant nevienodas sąlygas skirtingiems regionams. Sveikatos centrų reforma numatė tris galimus pasirinkimus. Pirmuoju gali būti nedaroma nieko. Antruoju atveju tarp šeimos medikų ir ligoninės pasirašoma funkcinė bendradarbiavimo sutartis, pavadinant tą funkciniu sveikatos centru. Ir trečioji galimybė, tai juridiškai sujungti šeimos mediciną su ligonine į vieną juridinį vienetą.

Todėl tokio skyriaus išlaidos dažnu atveju dengiamos iš kitų skyrių uždirbtų pinigų. Ministerija teisingai nusprendė, kad juos reikia subsidijuoti. Tai yra duoti pinigų tam, kad tas skyrius galėtų egzistuoti, nors pacientų srautas nėra didelis. Tačiau subsidiją gali gauti tik tos ligoninės, kurios dalyvauja tų „reforminių“ sveikatos centrų veikloje. Taigi ministerijos teiginiai apie tai, kad savivaldybės gali savarankiškai apsispręsti dėl centrų steigimo, yra viso labo spekuliacija, nes atsisakymas steigti centrą reiškia, kad iškyla grėsmė priėmimo skyriaus išlikimui.

Tai, kad toks diskriminuojantis subsidijavimas egzistuoja, Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje patvirtino Valstybinės ligonių kasos vadovas. Manau, kad tokia ne sveikatos rodikliais, ne pacientų srautais, ne sveikatos paslaugų kokybe, o politiniu spaudimu grįsta logika prasilenkia su Konstitucija ir visos tokios subsidijos negaunančios ligoninės ar jų steigėjos savivaldybės turėtų kooperuotis ir skųsti tokią tvarką teismui, nes ji akivaizdžiai pažeidžia pacientų interesus.

Antrasis pavyzdys yra ES investicijos. Logiškai galvojant, ES investicijos turėtų būti galimybė tinkamai parengti ar pritaikyti sveikatos sistemą to laikmečio poreikiams, investuoti pinigus į pačius svarbiausius poreikius, įrangos įsigijimą, infrastruktūros pritaikymą ir t.t. Tačiau ar tikrai taip yra?

Pradėkime nuo to, kad pinigų kiekis vėl priklauso nuo to, ar savivaldybė steigia sveikatos centrą. Nesteigiančios savivaldybės į pinigus pretenduoti praktiškai negali, nors ten ir veikia šeimos medicina, ligoninė ir pan. Ten gyvena ir gydymo paslaugas turi gauti pacientai. Steigiančios funkcinį centrą jau gali gauti lėšas, tačiau daugiausiai jų gauna tos savivaldybės, kurios sujungia pirminę sveikatos priežiūrą su ligonine į vieną juridinį vienetą. Atleidus vienos iš įstaigų administraciją lėšos ten bus taupomos. Tačiau ministras aiškina, kad esą jų kaštai yra didesni nei nejungiamų įstaigų, todėl jiems duoda daugiausiai pinigų. Ir čia logikos ieškoti nereikia. Tiksliau, ji labai aiški. Tai politinė logika. Jei paklūsti ministerijos fantazijoms, gausi pinigų.

Jei ne, tai tavo pacientai liks nuskriausti. Ir tai taip pat galėtų ir turėtų tapti teisinio skundo objektu, nes, kaip ir minėjau straipsnio pradžioje, pacientai Lietuvoje turi lygias, Konstitucijos garantuojamas teises į sveikatos priežiūrą.

Na, o pabaigai dar du pastebėjimai. Turbūt tikitės, kad ES investicijos yra kruopščiai planuojamos, investuojama į tai, ko labiausiai reikia, kas sukurs didžiausią naudą pacientui. Tai galvokite iš naujo. Jokio sisteminio požiūrio nėra. Įstaigoms pačioms liepta susigalvoti, ką jos pirks. Tai reiškia, kad nebus jokio sisteminio požiūrio, jokios sisteminės pažangos. Tiesiog dar vienas einamasis pinigų ištaškymas.

Na, ir visai pabaigai. Prasidėjus intensyviems karo veiksmams Ukrainoje, klausiau sveikatos apsaugos ministro, ar planuojant naujas investicijas bus atsižvelgta į naujas galimas grėsmes ir pasirengimą joms. Buvo pasakyta, kad jos vertinamos ir bus atsižvelgta. Turiu nuliūdinti. Jokios aiškios vizijos ar investicijų. Tik pasikartosiu, kad tai tik eilinis pinigų ištaškymas, daugiausiai jų skiriant paklusniesiems. Paciento poreikiai ar išorės grėsmės niekam neįdomios.

Komentuok !

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *