Kviečiu balsuoti birželio 9 d. Europos Parlamento rinkimuose už LVŽS sąrašą NR. 5

Kviečiu balsuoti birželio 9 d. Europos Parlamento rinkimuose už LVŽS sąrašą NR. 5

Esu LR Seimo narys, Seimo Sveikatos reikalų ir Europos reikalų komitetų narys. 2016-2020 m. kadencijoje buvau LR sveikatos apsaugos ministru...
Read More
Trumpa refleksija apie pirmąjį Prezidento rinkimų turą

Trumpa refleksija apie pirmąjį Prezidento rinkimų turą

Pirmiausia labai ačiū visiems ir kiekvienam atėjusiam į rinkimus ir išreiškusiam savo pilietinę valią. Dėl to, kad dabartinis šalies vadovas...
Read More
Ilgoji Europos Parlamento rinkimų programa

Ilgoji Europos Parlamento rinkimų programa

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento rinkimų programa Lygiaverčiai europiečiai Gerbiami Lietuvos piliečiai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai...
Read More
Trumpoji Europos Parlamento rinkimų programa

Trumpoji Europos Parlamento rinkimų programa

Lygiaverčiai europiečiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Europos Parlamente dirba, kad Europos Sąjungoje neliktų antrarūšių narių, kurių vartotojams maistas,...
Read More
Laidoje „Lygiaverčiai Europiečiai” apie sveikatos sistemą Europos Sąjungoje

Laidoje „Lygiaverčiai Europiečiai” apie sveikatos sistemą Europos Sąjungoje

https://www.youtube.com/watch?v=6_RoDvZ-W18 #OpozicijosTelevizija pristato diskusijų klubą #LygiaverčiaiEuropiečiai, kuriame diskutuojama rinkimų į Europos Parlamentą temomis ir pristatomos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...
Read More

sub meniu


Aurelijus Veryga: sugrąžinti Kauną kauniečiams

Pokalbis su LVŽS kandidatu į Kauno miesto merus Aurelijumi Veryga.

 

– Kaip galėtumėte įvertinti dabartinę miesto situaciją? Ar Kaunas iš tiesų padarė didelę pažangą ir jau viskas yra nuveikta?

– Per tris dešimtmečius Lietuva labai pasikeitė. Daugelyje sričių pasivijome senąsias ES valstybes. Pasikeitė ir Kaunas. Ilgesnį laiką Kauno nematę ir jį aplankę svečiai pastebi, kad miestas pagražėjo, susitvarkė. Tvarkomos gatvės, atnaujinami šaligatviai, daugėja naujų pastatų. Miestas iš tiesų keičiasi. Auganti ekonomika, mokesčių surinkimas, ES investicijos leido sukurti gražias ir gyventojams pritaikytas erdves, investuoti į svarbiausią infrastruktūrą.

Kauną itin palaikiusi buvusioji LVŽS Vyriausybė Kaunui skyrė iš tiesų reikšmingas investicijas ir tai leido pradėti ne vieną svarbų projektą.

Tačiau įvyko ir kitų pokyčių, kurie, mano manymu, yra gera proga pakalbėti ne tik apie asfaltą ir betoną. Pakalbėti apie tai, kas atsitiko su Kauno bendruomenėmis ir Kauno vadovų santykiu su gyventojais. Manau, kad tai taip pat iš esmės pasikeitė ir tikrai ne į gerąją pusę. Ne vienos bendruomenės atstovai pastebėjo, jog miesto politika iš esmės mažina gyventojų norą burtis į bendruomenes, nes galimybės joms veikti tampa vis mažesnės, o ir gyventojų išsakomos pastabos dėl miesto erdvių planavimo, vandenviečių apsaugos ir kitų jautrių klausimų yra negirdimos. Jau nekalbu apie tai, jog aplink vykstantys iššūkiai kelia naujus reikalavimus tiek valstybėms, tiek miestams. Kalbu apie tvarumą, žaliąjį kursą, demografinius iššūkius, Lietuvoje gilėjančias švietimo ir sveikatos problemas.

– Ar galima sakyti, kad stebime savotiška Kauno miesto valdžios atitolimą nuo miesto bendruomenės?

– Manau, kad taip. Ir nors paradoksalu taip sakyti, bet turbūt atėjo laikas kalbėti apie tai, kaip sugrąžinti Kauną kauniečiams. Skamba keistai? Sakysite, o kas tą Kauną iš kauniečių atėmė? Papasakosiu tik keletą pavyzdžių, mano išgirstų iš miesto gyventojų. Neabejoju, kad rastumėte ir daugiau.

Kaip manote, kas yra tikrieji savivaldybei priklausančių pastatų ir erdvių šeimininkai? Turbūt sutiksite, kad jų šeimininkai yra ar bent jau turėtų būti patys miestiečiai. Savivaldybė (o tiksliau jos vadovai) tėra tik šio turto administratoriai, privalantys šį turtą atsakingai prižiūrėti bei administruoti. Jei sutinkate su mano požiūriu, turbūt sutiksite ir su tuo, kad miestiečių bendruomenės, saviraiškos kolektyvai ir kt., nesiekiantys pelno ir nevykdantys komercinės veiklos, turėtų turėti galimybę miesto erdvėmis ir patalpomis naudotis neatlygintinai. Juo labiau, kad tų erdvių tikrai netrūksta. Jų gausu ugdymo įstaigose ir kt. Tačiau šiuo metu net ir pagyvenusių žmonių chorai, patys mokantys savo vadovams bei perkantys sau aprangą, tokiomis patalpomis naudotis neatlygintinai praktiškai negali. O turėtų būti atvirkščiai.

Visuomeninės iniciatyvos, buriančios miestiečius neformalioms veikloms, saviveiklai, saviugdai, socializacijai ir kt., turėtų būti visokeriopai skatinamos.

Kitas iliustratyvus pavyzdys – tai ištuštėjusios ir gyventojams sunkiai prieinamos Savivaldybės erdvės bei ten esantys tarnautojai. Kadaise gana intensyviai šurmuliavusi Savivaldybė dabar dažniausiai yra gerai saugoma ir uždara erdvė. O miestiečio galimybė susitikti priėmime ir pasikalbėti su meru gyvai yra ribota.

Šios dvi iliustracijos yra tik pavyzdžiai, rodantys miesto vadovų nutolimą nuo miestiečių. Tai būtinai turi pasikeisti.

– Kaunas, būdamas antruoju pagal dydį Lietuvos miestu, neišvengiamai susiduria su miestus kankinančiomis aplinkosaugos ir tvarumo problemomis. Ar šioje srityje turėtumėte ką pasiūlyti?

– Iš tiesų, žmogui svarbu ne tik pastatai ar gatvės. Pirmiausia, kiekvienas iš mūsų turime suvokti, kad savo gyvenimu turime palikti teigiamą, o ne neigiamą pėdsaką. Kažką sukurti, o ne sugriauti ar sugadinti. Gamta mums vis dažniau primena, kad elgiamės neatsakingai ir turime keisti savo požiūrį. Pasaulyje tai populiariai vadinama žaliuoju kursu. Ar Kaunas gali ką nors nuveikti šioje srityje? Manau, ne tik gali, bet ir turi.

Artėjanti nauja ES finansinė perspektyva atveria naujas galimybes pasirūpinti, kad Kaunas ir jo gyventojai mažiau kentėtų nuo transporto taršos, o kiekvienas Kauno gyventojas turėtų galimybę ir paskatą pasinaudoti viešuoju transportu. Todėl visas Kauno viešasis transportas turėtų palaipsniui pereiti prie elektra varomų transporto priemonių.

Taip pat turėtume sekti Talino pavyzdžiu ir Kauno gyventojams viešasis transportas turėtų tapti nemokamu. Tai neabejotinai paskatintų dalį gyventojų persėsti iš savo asmeninių automobilių į viešąjį transportą. Ir tai tik vienas pavyzdys, kaip Kauno miestas gali prisidėti prie žaliojo kurso ir tvarumo. Jų neabejotinai turi būti ir daugiau.

Miesto erdvės turi būti itin patogios dviratininkams, o su dviračių susisiekimu susijusi infrastruktūra turi būti vystoma taip, kad netrukdytų ir nekeltų saugumo problemų pėstiesiems. Europai apsisprendus dėl ambicingų tikslų pereiti prie elektromobilių, mieste turi atsirasti patogi jų pakrovimo infrastruktūra.

Be to, miestas turi plėtoti ir saugoti savo plaučius – žaliąsias erdves. Jų galėtų atsirasti ir daugiau. Vis daugiau rasime pavyzdžių pasaulyje apie pastatus dengiančius vertikalius želdinius ar net ant namų stogų atsirandančius mini darželius ar žaliąsias erdves.

– Miestą galima padaryti patraukliu ir patogiu, bet miestas be miestiečių negalėtų egzistuoti. Šalies demografinė situacija išlieka blogėjanti, gyventojų mažėja. Kokius sprendimus būtų galima pasiūlyti Kaunui, kad jis išliktų, o gal net ir augtų?

– Miesto politikai turėtų padaryti viską, kad čia būtų patogu ir gera kurti šeimą, saugu auginti vaikus, jauku sulaukti brandaus amžiaus.

Šeimos kiekviename savo gyvenimo etape susiduria su labai skirtingais poreikiais. Pirmiausia, miestas turi būti patrauklus besikuriančioms šeimoms. Kaunas akademinis miestas, kuriame veikia net keli universitetai, o studijuoti kasmet atvyksta tūkstančiai jaunuolių. Dalis jų apsisprendžia sukurti šeimas ir likti Kaune, tačiau susiduria su būsto problemomis. Studentiški bendrabučiai nėra pati tinkamiausia vieta gyventi šeimai. Todėl Kaune galėtų atsirasti būtent studentiškoms šeimoms skirtas miestelis, kur šeimas sukūrę jauni žmonės galėtų įsikurti šeimai palankioje aplinkoje už simbolinę kainą.

Šeimoms, susilaukusioms vaikų turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios leistų saugiai ir sveikai auginti vaikus bei suteikti jiems tinkamą išsilavinimą, nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Pastarųjų metų nesėkmės švietime rodo, kad susiduriame su sisteminėmis problemomis. Viena iš jų – perkrautos klasės. Todėl mieste turėtų būti daroma viskas, kad bent jau pradinėse klasėse vaikų skaičius neviršytų 21.

Norint, kad tėvai galėtų ramiai sugrįžti į darbą vaikui pradėjus lankyti mokyklą, būtina pasirūpinti, kad bent pirmoje ir antroje klasėje, kuomet vaikui pačiam sudėtinga grįžti į namus, būtų užtikrinta „visos dienos“ mokykla. Taip pat labai svarbu, kad vaikai būtų ne tik mokomi, tačiau tuo pat metu būtų užtikrinami ir kiti poreikiai. Vienas tokių svarbių poreikių – galimybė augti sveikam.

Kaunas galėtų tapti pavyzdžiu Lietuvai, pasirūpindamas visų savivaldybės ugdymo įstaigose besimokančių vaikų nemokamu maitinimu, užtikrinant sveiką ir kokybišką maistą, pilnai įdiegiant „švediško stalo“ principą, mokant vaikus atsakingo maisto vartojimo. Tai leistų visiems vaikams ugdyti sveikos mitybos įpročius, o šią priemonę sugretinus su tinkamu fizinio aktyvumo organizavimu, galima būtų turėti sveikiausią kartą Lietuvoje. Tam Kaunas, turėdamas tiek Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, tiek Lietuvos sporto universiteto specialistų potencialą, būtų daugiau nei pajėgus.

– Kokios, Jūsų manymu, dar sritys yra svarbios?

– Miesto gyvenimo sričių yra daug, tačiau norėčiau išskirti dar vieną. Tai kultūra. Net ir būdami sveiki ir netaršūs, kas mes būtume be kultūros? Garsusis Anglijos premjeras V. Čerčilis karo metais, kai buvo bombarduojamas Londonas ir buvo kalbama apie lėšų didinimą gynybai kultūros sąskaita, griežtai atsakė: „Nė vieno penso nuo kultūros, antraip dėl ko mes tuomet kariaujame“.

Ir nors mes taip pat šiuo metu turime svarbių poreikių, tačiau negalime pamiršti ir to, kas maitina mūsų dvasią. Kaune galėtų atsirasti kauniečio kultūros pasas. Tai įrankis, kuris jau pasiteisino vaikams, o Kaune ilgainiui galėtų tapti prieinamu kiekvienam miesto gyventojui ir skatintų aktyvesnį teatrų, parodų, koncertų ir kitų kultūros renginių lankymą.

Tai tik keletas idėjų, kurias, gavę miesto gyventojų pasitikėjimą, būtume pasiryžę įgyvendinti kauniečių labui.
Visus, norinčius susipažinti su mūsų siūlymais ir idėjomis išsamiau, kviečiu perskaityti mūsų parengtą programą Kaunui.

– Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Aurimas Dirgėla

Interviu publikuojamas iš leidinio „Už laimingą Kauno šeimą“

 

Komentuok !

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *