Respublikinė Vilniaus Psichiatrijos ligoninė grįžta prie vidinio maitinimo

Respublikinė Vilniaus Psichiatrijos ligoninė grįžta prie vidinio maitinimo

„Daugiau vaisių, daržovių ir įvairovės“ – tokie yra pirmieji  pacientų, jau išbandžiusių naująjį Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) meniu, atsiliepimai....
Read More
SAM paaiškina, kaip praktiškai veiks „žalos be kaltės“ modelis

SAM paaiškina, kaip praktiškai veiks „žalos be kaltės“ modelis

Nuo Naujųjų metų įsigaliojo „žalos be kaltės“ modelis, užtikrinsiantis, kad pacientai galės greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei jų sveikatai...
Read More
Kraujo donorystė

Kraujo donorystė

2020 m. sausio 7 d. sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su kolegomis lankėsi Nacionaliniame kraujo centre, kur davė kraujo.  "Kaip...
Read More
Sveikinimas su Šv. Kalėdomis!

Sveikinimas su Šv. Kalėdomis!

Read More
Atidaromas Santaros klinikų Infekcinių ligų korpusas

Atidaromas Santaros klinikų Infekcinių ligų korpusas

Nuo 2019 m. gruodžio 16 d. sergantieji infekcinėmis ligomis konsultuojami ir gydomi naujajame Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų...
Read More

sub meniu


Medikai ir pacientai neskuba pranešti apie šalutinį vaistų poveikį

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad pacientai, pajutę šalutinį vaistų poveikį, turėtų nedelsiant pranešti Valstybinei vaitų kontrolės tarnybai (VVKT). Tokia galimybė yra jau daugelį metų, tačiau Lietuvoje vis dar fiksuojama gerokai mažiau pranešimų nei kitose Europos šalyse. Pranešti apie šalutinį vaistų poveikį gali tiek gydytojai, tiek pacientai, tiek gamintojai, tik šia galimybe labai retai naudojasi.

Pasak Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, vaistų gamintojai, gavę informaciją apie vaistų pašalinį poveikį, nedelsiant turėtų imtis spręsti problemą. Tačiau daugeliu atvejų jie to padaryti negali, nes žmonės tiesiog nėra linkę pranešti.

„Informacija apie galimą nepageidaujamą vaistų poveikį pradedama rinkti dar jų kūrimo metu, atliekant klinikinius tyrimus. Tačiau atliekant tyrimus, galima nustatyti tik dažniausiai pasireiškiančias nepageidaujamas organizmo reakcijas į vaistus, o daugiau šių poveikių gali išryškėti vėliau, kai vaistas pasiekia rinką ir jį ima vartoti daug žmonių. Lietuvos žmonės gydosi tais pačiais vaistais, kaip ir kiti europiečiai, tačiau kažkodėl yra mažiau linkę pranešti apie nepageidaujamą vaistų poveikį“, – sako viceministrė.

 

Plačiau: http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/medikai-ir-pacientai-neskuba-pranesti-apie-salutini-vaistu-poveiki

Komentuok !

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *