Dalyvavimas 16-ajame Baltijos politikos dialoge

Dalyvavimas 16-ajame Baltijos politikos dialoge

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga 2019 m. spalio 10-11 d. Vilijandyje (Estija) dalyvavo 16 kartą vyksiančiame Baltijos politikos dialoge. Šiemet...
Read More
Dalyvavimas Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos minėjime

Dalyvavimas Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos minėjime

2019 m. spalio 1 dieną ministras A. Veryga dalyvavo renginyje, skirtame Senjorų dienai paminėti. Renginio metu šventės svečius džiugino vyrų...
Read More
Pasirengimas sveikatos sistemos reformai – su tarptautiniais ekspertais

Pasirengimas sveikatos sistemos reformai – su tarptautiniais ekspertais

Ruošiantis sisteminei sveikatos sistemos reformai Lietuvai teikiami tarptautinių ekspertų patarimai. Tuo tikslu Sveikatos apsaugos ministerijoje 20119 m. rugsėjo 30 d....
Read More
Penktadienis Kaune

Penktadienis Kaune

2019 m. rugsėjo 27 d. sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosio tvarkos...
Read More
Dalyvavimas 69-ojoje PSO sesijoje Danijoje

Dalyvavimas 69-ojoje PSO sesijoje Danijoje

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga 2019 m. rugsėjo 16–17 d. dalyvavo 69-ojoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio komiteto sesijoje...
Read More

sub meniu


Azartinių lošimų pramonė „galanda dantis“

Esu rašęs, kad Lietuva tikras stebuklų kraštas, kuris sprendžia ne savo,  bet verslo grupių užsakomas problemas.  Vienas iš naujesnių pavyzdžių dirbtinis spaudimas valstybės institucijoms perskaičiuoti alkoholio vartojimo statistiką, verslui tvirtinant, kad problema ne pardavimai, o neteisinga vartojimo apskaita. Pastangos nusipelnysiančios kokio nors atlygio? (https://www.veryga.lt/2016/06/pagal-lietuvos-alkoholio-verslo-skaiciavimus-lietuvos-alkoholio-suvartojimas-siekia-179-litro-gryno-alkoholio/). Neabejoju, kad kažko panašaus greitai sulauksim ir iš lošimų pramonės. Panašu, tabako pramonės verslo plėtros subtilybes perėmusi alkoholio pramonė nėra vienintelė greitai besimokanti.  Dar vienu visuomenės skausmu tampa azartinių lošimų pramonės apetitas ir tikslai. Deja vu.  Prisimenu vieno iš Seimo komitetų posėdį, kuriame tabako pramonės gigantų samdytas advokatas aiškino, kaip reikia reorganizuoti valstybės institucijas, kontroliuojančias tabaką (tuo metu buvo siūloma naikinti Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą). Tai,  po šia saule nieko naujo. Azartinių lošimų pramonę atstovaujančio advokato Lino Sesicko straipsnis (http://verslas.lrytas.lt/izvalgos-ir-nuomones/krizes-surakintai-losimu-rinkai-reikia-naujo-stipraus-prievaizdo.htm) rodo, kad taktika yra visiškai ta pati. Vos tik valstybės institucija (šiuo atveju Lošimų priežiūros tarnyba) pradeda demonstruoti stuburą ir ginti šalies piliečių interesus, iš karto gimsta iniciatyvos ją uždaryti arba reorganizuoti.

Itin „socialiai atsakingi“ ir garsiai šaukiantys esą „valstybės skriaudžiami“ lošimų verslo organizatoriai jau atidarinėja lošimų automatų salonus už vaikų darželių tvoros. Laidos Pinigų karta žurnalistų atliktas tyrimas parodė, kad kai kurie lošimų organizatoriai net nesiruošia laikytis įstatymų ir į lošimų aparatų salonus lengvai įleidžia nepilnamečius (http://www.lrt.lt/televizija/anonsai/19680), o neseniai spaudoje aprašytas palangiškio atvejis parodė, kad lošimų organizatoriai net nesiruošia laikytis pačių patologinių lošėjų prašymų nebeįleisti jų lošti (http://nebenoriu-losti.lt/2016/05/pralostu-pinigu-palangiskis-iesko-ir-teisme/). Pataisos, kurios įpareigotų lošimų organizatorius laikytis pačių patologinių lošėjų pasirašytų prašymų neįleisti jų į lošimų salonus, jau metų metus „marinuojamos“ tai Seime, tai Vyriausybėje. Ir būtent dabar, kai laukiama sprendimų, pasirodo lobisto L. Sesicko straipsnis, kuriame ciniškai teigiama, kad „…paskaičiavus tokios sistemos diegimo tiesioginius ir netiesioginius kaštus tapo akivaizdu, jog pasikeitusi tvarka sukurtų bereikalingas kliūtis norintiems patekti į šias pramogų vietas, o taip pat priverstų uždaryti didelę dalį šiuo metu veikiančių lošimo vietų, kuriuos dėl to, kad generuoja mažesnes pajamas, yra reikšmingai jautresnės papildomoms bereikalingos kontrolės sąnaudoms.“. Jei ko nesupratot, tai išversiu. Jei patologiniai lošėjai patirs bereikalingas kliūtis, nebegalėdami pralošti savo ir savo šeimų pinigų, tai dalis lošimo vietų dėl to bus priverstos užsidaryti. Ar tai blogai, spręskite patys, nes reikėtų pagalvoti, kiek šeimų yra „priverstos užsidaryti“ dėl jų artimųjų ligos.

Dar daugiau, patys lošimų aparatus perkantys, patys juos programuojantys veikėjai kritikuoja valstybės siekius padaryti šitą verslą skaidresnį ir nustatyti galimybę juos sujungti į tiesioginio duomenų perdavimo sistemą, kuri rodytų kokie pinigai ir kaip cirkuliuoja šitame versle, neleidžiant apgaudinėti žaidėjų ir generuoti šešėlinių pajamų. Įdomu, kad panašių sistemų diegimui priešinasi ir tabako pramonė (https://www.veryga.lt/2013/09/sveicariskos-kontrabandos-kontroles-priemones-lietuvai-netinka/). Taktika ir priemonės tos pačios.

Šita pramonė, kaip ir tabako ar alkoholio pramonė taikosi į vaikus, nemato problemos juos įtraukiant į sveikatai žalingas veiklas, gyvena iš ligotų žmonių sunešamų pinigų ir yra nepatenkinta, kai mėginama apriboti jos plėtrą.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, žmonių, kurie prašo neįleisti į azartinių lošimų organizavimo vietas yra keli tūkstančiai. Pvz. Breen R.B., Zimmerman M. Rapid Onset of Pathological Gambling in Machine Gamblers, 2002 tyrimas skelbia, kad azartinių lošimų organizatoriai gauna nuo 30 iki 50 procentų pajamų iš probleminių ir patologinių lošėjų (tai yra iš psichikos sutrikimą turinčių  asmenų). 10 proc.  lošėjų generuoja 80 proc. lošimo organizatorių pajamų, o lošėjams sukuria daugybę problemų: jie vagia, praranda darbus, meta mokslus, piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotikais, smurtauja, žudosi, skiriasi šeimos ir t.t.

Lošimų priežiūros tarnybos uždarymas leistų likviduoti vieną iš nedaugelio kliūčių šio verslo plėtros plane.

4 Komentarai

  1. Petras

    Žiauru yra tai, kad šitie verslininkai neturi jokių moralinių stabžių – ir jų beveik niekas negali sustabdyti, nebent įstatymai. “Tete-a-tete kazino” djau ne vienerisu metus finansiškai remia labdaros ir paramos fondą “Rugutė”, kuris rūpinasi onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais. Gražu? Baisu! Per tuos metus prisijaukino, kaip šunyčius, o šiandien reikalauja, kad fondas rašytų raštus, kad lošimų aparatų salonai labai reikalingi Lietuvai, kitaip nutrauks finansavimą…

    Reply
  2. Petras

    Lošimų automatai ir video žaidimai yra ypač pavojingi: lošiant jais priklausomybė išsivysto ~3 kartus greičiau, nei lošiant kitus “tradicinius” azartinius lošimus. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl lošimų organizatoriai visais įmanomais būdais bando sutrukdyti savanoriško apsiribojimo lošti įstatymo priėmimą: jeigu pajusi, kad, galbūt, per daug loši, parašysi prašimą neleisti lošti ir prarasi galimybę lošti, tuo pačiu eliminuosi galimybę tapti priklausomu…

    Reply
  3. A.G.

    Priklausomybės azartiniams lošimams tematika ir problematika tikrai ne mažiau aktuali, nei priklausomybės alkoholiui!!!
    Ir čia, ko gero visaapimanti šviečiamoji informacinė veikla nepaprastai svarbi, kadangi priklausomą nuo alkoholio žmogų mes daugiau, ar mažiau sugebame atpažinti, o patologinio lošėjo – dažniausiai – ne. Deja, realybėje “praloštų gyvenimų”, ar “balansuojančių ant pralošimo ribos gyvenimų” yra ne tiek mažai, cituojant prof. A. Verygą, “šeimos priverstos užsidaryti”, o atsakingos institucijos ir asmenys nesugeba atsiriboti ir priimti sprendimų lošimų industrijai “sutramdyti”.

    Reply
  4. Karolis

    Viso šio širšalo esmė – skatinti loterijas (reklama TV), plėsti kazino – jų Lietuvoje
    3 (!) kartus daugiau nei ES šalyse atitinkamam gyventojų skaičiui ir išnaikinti mažiausiai socialiai žalingas azarto rūšis. Bingo salonai jau sunaikinti.
    Verygos suprantama apie tai nekalba, nes jiems svarbu pasirodyti, o ne problemas spręsti

    Reply

Komentuok !

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *