Nesibaigiančios Rusijos atakos prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, paliekant šimtus tūkstančių taikių civilių gyventojų, tarp jų vaikus ir senolius, be šilumos ir vandens, yra eilinė iliustracija, kad Rusija nenori, nenorėjo ir nesiekia taikos. Šios brutalios atakos prieš civilius yra bandymas palaužti Ukrainos visuomenę, matant, kad karo veiksmuose okupanto kariuomenė patiria neįveikiamą pasipriešinimą. Todėl lieka tik vienas kelias — bandyti palaužti Ukrainos tautą ir jos vadovus.
Būtent todėl Europos Sąjunga privalo visomis įmanomomis karinės paramos, humanitarinėmis, diplomatinėmis ir kitomis priemonėmis tęsti paramą kovojančiai Ukrainai ir jos gyventojams.
Tuo pat metu tai yra aiškus ženklas, su kokiu agresoriumi susiduriame ir kokiems galimiems ateities iššūkiams turime ruoštis patys. Turime stiprinti savo kritinės infrastruktūros saugumą ir atsparumą, taip pat civilinės saugos mechanizmus.