Europos Sąjunga yra teisingame kelyje. Statistika rodo mažėjančius iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų ir naftos kiekius. Tačiau iki ambicingo iškelto tikslo atsisakyti bet kokio energetinių išteklių importo iš Rusijos dar reikės nemažai padirbėti.
Ar yra nereikšmingas importo kiekis? Manau, kad šiandien karo Ukrainoje kontekste toks kiekis tiesiog neegzistuoja. Kiekvienas gamtinių dujų kubinis metras, kiekvienas naftos barelis, už kurį sumokėta iš ES narių, leidžia Rusijai ir toliau tęsti kruviną konfliktą Ukrainoje, išlaikyti savo karinius pajėgumus, gaminti tūkstančius dronų ir raketų, kurie siunčiami ant taikių Ukrainos gyventojų galvų arba griauna kritinę Ukrainos infrastruktūrą. Visi suprantame, kad reikės padėti atstatyti šią infrastruktūrą. Todėl savo pačių pinigais finansuoti jos griovimą yra tiesiog kvaila.
Nordstreem naftotiekių istorija rodo kokia trumparegiška ir pragaištinga buvo kai kurių lyderių vykdyta politika. Kai kam ir šiandien energetinė nepriklausomybė neatrodo savaiminė vertybė. Gal todėl, kad vis dar sudėtinga įsisąmoninti visas su tuo susijusias galimas rizikas.