Mes neretai skambiai deklaruojame, kad sveikata yra mūsų prioritetas ir kad reikia stiprinti pasitikėjimą ES institucijomis. Tačiau daugiau kaip prieš šimtmetį pradėtas ir iki šiol nebaigtas laiko sukinėjimas yra aiški iliustracija, jog mums iš tiesų nerūpi nei piliečių sveikata, nei pasitikėjimas šiomis institucijomis.
Du kartus per metus visuomenė, ypač labiausiai pažeidžiami jos nariai – vaikai, jų tėvai, žmonės, turintys psichikos sveikatos ar miego sutrikimų – yra priversti piktintis dėl to, kad politikai nesugeba priimti tokio elementaraus sprendimo.
Prieš šimtą metų buvusi logika dėl elektros energijos taupymo, neturint aiškių žinių apie galimą poveikį žmonių sveikatai, galbūt dar turėjo pateisinimą. Tačiau šiandien, kai jau žinoma, jog toks laiko keitimas didina infarkto, insulto, miego sutrikimų ir net nelaimingų atsitikimų riziką, toks trypčiojimas vietoje yra tiesiog nepriimtinas.
Štai, pavyzdžiui, Ispanijos mokslininkai, išanalizavę daugiau nei dvidešimties metų duomenis (1990–2014 m.), nustatė, kad mirtinų eismo įvykių tą dieną, kai rodyklės pasukamos valandą į priekį, padaugėja 30 proc., o pirmą dieną po pasukimo atgal – 16 proc. Tad ar šis sukinėjimas iš tiesų pateisina savo tikslą?
Auginantys vaikus puikiai žino, kaip svarbus vaikui yra reguliarus dienos režimas ir kiek laiko prireikia, kol vaikai prisitaiko prie ankstesnio kėlimosi į darželį ar mokyklą. O ką jau kalbėti apie vaikus, turinčius raidos sutrikimų – tokių vaikų turime vis daugiau.
Žmogus – vienintelė biologinė būtybė gamtoje, kuri savo noru išdarinėja tokias kvailystes, kankindama save pačios susigalvotomis „laiko reguliavimo“ priemonėmis.
Sveikatos specialistai rekomenduoja pagaliau pasirinkti žiemos laiką ir užbaigti šias nesibaigiančias diskusijas. Tai leistų ne tik pagerinti žmonių miego kokybę, bet ir sumažintų širdies bei kraujagyslių ligų, antsvorio riziką, mažintų psichoaktyvių medžiagų vartojimą, pagerintų mokymosi ir darbo rezultatus.
Todėl, kaip politikas ir gydytojas psichiatras, kreipiuosi į mus visus – kviečiu susikaupti ir pagaliau užbaigti šią žmonių sveikatą žalojančią bei jokios ekonominės naudos nenešančią atgyvenusią beprotybę.
Nuotr. Juditos Grigelytės (VŽ).