Šiandien Europos Parlamente, Strasbūre, kaip ir kiekvienais metais, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė metinį „State of the Union“ (SOTEU) pranešimą, pristatydama svarbiausius ES prioritetus ir iniciatyvos ateinantiems metams.
Visų pirma sveikintina, kad Komisijos Pirmininkė girdi Baltijos šalių raginimą pastatyti dronų sieną bei supranta, kad tai nėra tik abstraktus siekis, o tai patikimos gynybos pagrindas. Sveikintina ir tai kad EK iki kito oficialaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo spalio pabaigoje pateiks „aiškų veiksmų planą“, kaip „pradėti naujus bendrus gynybos projektus“, kad būtų nustatyti „aiškūs tikslai 2030 m.“ ir sukurtas „Europos gynybos semestras“.
Džiugina ir tai, kad Europa pagaliau supranta, kad ji tampa nebekonkurencinga pati susikūrusi peteklinius reikalavimus taip apsunkindama darbus mūsų pačių verslui bei ūkininkams. Sveikintinas ryžtas „Viešuosiuose pirkimuose įvesti „pagaminta Europoje“ kriterijus“, bei nustatys tvirtas paskatas partneriams pirkti europietiškas baterijas. Ursula von der Leyen pabrėžė būtinybę „visiškai“ nutraukti rusiško iškastinio kuro importą.
Komisija jau pasiūlė nutraukti visus pirkimus iki 2027 m. pabaigos. Norisi tikėti, kad tai nebus tik neįgyvendintas tikslas. Kaip ir Pirmininkė sakė, „žinome, kas padidino kainas: priklausomybė nuo rusiško iškastinio kuro ir žinome, kas mažina kainas: švari vietinė energija. Turime gaminti daugiau vietinės atsinaujinančios energijos.“
Kadaise von der Leyen mėgstamiausias žodis „Žaliasis kursas“ per ES rinkimus buvo nustumtas į šalį – pernelyg politiškai įtemptas, kad būtų kampanijos priekyje ir centre. Tačiau šiandien jos kalboje jis (trumpam) sugrįžo. Vis dėlto tonas buvo santūresnis nei ankstesniais metais. Žaliasis kursas buvo apibrėžiamas ne kaip vizionieriškas klimato projektas, o labiau kaip ekonominio stiprumo ir saugumo priemonė. Taigi, „Žaliasis kursas“ nebėra visiškai atstumtas, bet ir nebe toks svarbus, koks buvo anksčiau.
Komisijos pirmininkė pripažino, kad daugeliui europiečių tai yra svarbi problema: būstas. Nuo 2015 m. būsto kainos išaugo daugiau nei 20 %. Per penkerius metus statybos leidimų sumažėjo daugiau nei 20 %. Tai daugiau nei būsto krizė. Tai socialinė krizė“, savo kalboje akcentavo EK Pirmininkė. Ji paskelbė apie pirmąjį ES būsto aukščiausiojo lygio susitikimą ir naują „Europos įperkamo būsto planą“, kuriuo būtų peržiūrėtos valstybės pagalbos taisyklės, palengvinta naujų namų ir studentų bendrabučių statyba ir pasiūlyta teisinė iniciatyva dėl trumpalaikės nuomos.
Taip pat kalboje buvo prisiminta, šiuo metu krizę išgyvennati Europos automobilių pramonė. Automobiliai yra mūsų ekonomikos ir pramonės ramstis“, – sakė ji, taip pat „Europos pasididžiavimo“ šaltinis. Milijonai europiečių nori pirkti įperkamus europietiškus automobilius. Ursula von der Leyen paskelbė, kad Komisija, pasikonsultavusi su pramone, pasiūlys naują „Mažų įperkamų automobilių iniciatyvą“. Todėl turėtume investuoti ir į mažas, įperkamas transporto priemones. Tiek Europos rinkai, tiek ir tam, kad patenkintume išaugusią pasaulinę paklausą. Negalime leisti Kinijai ir kitiems užkariauti šios rinkos. Kad ir kas nutiktų, ateitis yra elektrinė. Ir Europa bus jos dalis. Automobilių ateitis – ir ateities automobiliai – turi būti gaminami Europoje.
Von der Leyen pasmerkė algoritmus, kurie pasinaudoja vaikų pažeidžiamumu, siekdami sukelti priklausomybę, ir apibūdino tai kaip „didžiųjų technologijų cunamį“, užtvindantį šeimų namus.
Manau, kad atėjo laikas mums apsvarstyti galimybę tą patį padaryti ir socialinės žiniasklaidos srityje“, – sakė ji Europos Parlamente.
Ji užsiminė, kad šiais metais sušauks ekspertų grupę, kuri patartų jai dėl geriausio požiūrio Europai.