Jungtiniame EMPL-SANT komitetų posėdyje buvo diskutuojama visai ES ir Lietuvai svarbia, su sveikatos sistemos darbuotojų trūkumu susijusia sveikatos sistemų krizės tema.
ES Komisijos atstovams ir kolegoms išsakiau vieną pastebėjimą ir iškėliau du klausimus.
Pastebėjimas, tikriausiai, skirtas mums visiems: apversta demografinė piramidė tampa prakeiksmu ne tik sveikatos sričiai, bet ir visoms kitoms sritims. Visi nori pritraukti jaunus žmones, kurių yra vis mažiau ir mažiau. Ir turime, matyt, kalbėti ne tik apie profesijos prestižą, bet ir apie šeimos bei vaikų turėjimo prestižą.
O klausimai buvo du: kaip vis gi turėtume rasti kompromisą tarp augančio poreikio ilginti medicinos studijas ir mažėjančio profesijos patrauklumo, nes daugėjant technologijų ir vystantis mokslui kyla poreikis vis ilgiau ir ilgiau studijuoti, kadangi yra vis daugiau ir daugiau ką mokytis? Ir tuo pačiu matome iš apklausų, kad viena iš profesijos patrauklumo priežasčių – ilgos studijos, kurios taip pat mažėja. Tai, kaip vis gi čia rasti kompromisą?
O kitas klausimas buvo susijęs su protų nutekėjimu. Jeigu jau Liuksemburgas pastebi, kad yra protų nutekėjimas, tai ką kalbėti centrinės ir rytų Europos valstybėms, kurių net ir darbo užmokestis nėra toks, koks Liuksemburge? Ar tikrai kvalifikacijos pripažinimo harmonizavimas sumažins šias problemas? Ar neatsitiks taip, kad šitos problemos tik pagilės, kai kvalifikacijos pripažinimas taps vienodesnis ir judėjimas tarp valstybių pasidarys dar lengvesnis bei paprastesnis? Ar ištikrųjų čia yra problemos sprendimas?
Nuotrauka Žygimanto Gedvilos/DELFI