Labai svarbu, kad svarstant, kokių priemonių reikia imtis eteityje, būtų įsiklausyta į pačios žmonių su negalia bendruomenės siūlymus. Jie geriausiai žino, kokios pagalbos jiems ar jų artimiesiems ypač reikia ir kokios priemonės yra labiausiai veiksmingos.
Džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau priemonių, kurios atstato arba pagerina regos, klausos ar judėjimo funkcijas ir taip užtikrina lygias galimybes ir gyvenimo kokybę. Vis tik naujausios technologijos yra be galo brangios ir tikrai ne kiekvienoje valstybėje, įskaitant ir Lietuvą, pasiekiamos. Tad, jeigu mes šiandien Europoje jau kalbame apie ypatingos svarbos vaistų aktą, kuris, tikėtina, spręs dalį problemų, susijusių su labai brangių vaistų prieinamumu, tai turėtume pagalvoti ir apie galimybę visiems pacientams pasiekti ir tas brangiasias technologijas, kurios nėra vaistai, bet yra tam tikri technologiniai sprendimai.
Be to, reikėtų įsivertinti, ar nebūtų galimybės aktyviau išnaudoti dirbtinį intelektą, kuris tam tikrose situacijose padidintų asmens su negalia mobilumo galimybes keliaujant ar orientuojantis aplinkoje, suteiktų prieigą prie audiovizualinio turinio.
Žinoma, kad žmonėms su negalia ir jų artimiesiems reikia ne tik technologijų ir vaistų sprendimų, bet ir emocinės ir (ar) psichologinės pagalbos. Deja, bet atokvėpio paslaugos arba pagalba žmonėms, prižiūrintiems namuose asmenis su sunkia negalia, nevisada ir ne visose ES šalyse yra suteikiamos. Viena iš svarbių priežasčių – sveikatos priežiūros specialistų trūkumas. Tad, vargu, ar artimiausiu metu situacija gerės iš esmės.