RRF tapo unikalia galimybe padėti ES šalims atsigauti po pandemijos ir sustiprinti savo ekonomikos, energetikos ir sveikatos sektoriaus atsparumą. Vis tik dar ir šiandien išlieka labai daug su šių lėšų panaudojimu susijusių klausimų. Pirmasis – tai dėl valstybių narių užsibrėžtų reformų ir siektinų rodiklių vertinimo. Manau, kad vertinimas yra gana subjektyvus, o galimu neigiamu vertinimu nevengiama spekuliuoti, bandant pridengti kai kuriuos nekompetentingus politinius sprendimus valstybėse narėse. Kitas klausimas yra susijęs su lėšų panaudojimo terminais. Ir nepaisant abipusių Europos Komisijos ir šalių narių pastangų, išlieka nemaža rizika, kad dėl įvairių priežasčių: geopolitinių pasikeitimų, infliacijos bei kitų iššūkių, dalimi lėšų gali nepavykti pasinaudoti reikiamu laiku. Ne išimtis ir Lietuva, kuri vis dar nėra pateikusi prašymų gauti maždaug apie 2 mlrd. eurų lėšų pagal RRF planą. Pavyzdžiui, šių metų kovą audito institucija informavo, kad daliai skaitmeninės transformacijos programos projektų yra kilusi rizika būti neįgyvendintiems arba užbaigtiems vėliau termino. Na, ir trečias svarbus klausimas – tai tokių instrumentų lankstumas, reaguojant į besikeičiantį kontekstą. Šiandienos pasirengimo ir gynybos stiprinimo kontekste kai kurių lėšų panaudojimas galėtų, o ir turėtų būti peržiūrėtas, atsižvelgiant į pasikeitusį geopolitinį ir saugumo kontekstą.
Nuotrauka – E. Blažio/LRT.