Ar valstybei teks imtis vaistų gamybos, kaip socialinės paslaugos?
Jau niekam ne naujiena, kad vis dažniau ir dažniau kalbame apie vaistų trūkumus. Šį kartą ne apie tuos vaistus, kurių pacientai negauna todėl, kad jų neįperkame ir nekompensuojame, nes jie labai brangūs.
Šį kartą apie vaistus, kurių viena tabletė kainuoja vos kelis centus. Štai citata iš pokalbio su Vaistų gamintojų asociacijos vadove: „Dalies vaistų gali tiesiog nelikti, nes jų neapsimokės pagaminti”…
Tam, kad vaistų netrūktų, Europos Komisija rengiasi pateikti Ypatingos reikšmės vaistų aktą, kuriame būtų numatytos priemonės vaistų trūkumui spręsti. Tačiau aš vis dažniau ir dažniau pokalbiuose girdžiu argumentą, kad vaistus gaminti ir parduoti neapsimoka.
Ar gali taip būti? Gali. Ir neabejoju, kad kai kuriais atvejais taip ir yra. Tam, kad pasidaryti tuos vaistus pelningesniais ir paimti už juos daugiau pinigų, prisigalvojama visokių triukų, jie maišomi su papildomais priedais (pvz. kofeinu ir t.t.). Tačiau ne visur tokie triukai galimi (pvz. su antibiotikais).
Europos Sąjunga ir šalys narės pačios yra kaip reikiant prisišaudžiusios sau į kojas reikalaudamos skirtingų pakuočių, aprašų visomis kalbomis ir t.t. Visa tai vardan švento tikslo – pacientų saugumo. Ir negali dėl to ginčytis. Dėl saugumo ribojamas ir pakuočių dydis (pvz. dėl galimo kepenų pažeidimo, kurį gali sukelti paracetamolis). Tačiau kitų šalių interneto platybėse galima rasti po 100 supakuotų ir bent tris kartus mažesnę kainą už tabletę parduodamo paracetamolio pakuočių.
JAV garsėja savo „laisvu požiūriu“ į vaistus ir ten galima rasti pakuočių, kurias galima būtų vadinti jau net ne lapeliais, o stiklainiais. Be to, dalis vaistų ten tiesiog vaistinėse supakuojami į tuos jų rudos spalvos buteliukus, ant kurių užklijuojamas lipdukas su reikiama informacija (paciento duomenys, vaisto pavadinimas, dozė, vartojimo būdas ir pan.). Nesiimsiu lyginti kiek ten yra apsinuodijimų ar kitų problemų, bet jei vertinsim kainą, tai bus neabejotinai pigiau nei pas mus.
Ar tai negalėtų būti vienas iš sprendimo būdų padarant vaistų gamybą ir prekybą labiau apsimokančia? Taip, bet tam labai daug ką reikėtų keisti. Kodėl ES negalėtų būti suvienodintos vaistų pakuotės? Jei reikia popierinio aprašo nemokantiems jo susirasti internete, vaistinėje paprašius būtų galima atspausdinti. Tikrai būtų pigiau nei dėlioti į kiekvieną dėžutę.
Tačiau net ir tai, jei būtų padaryta, nemanau, kad labai viliotų gamintojus gaminti dešimtmečius gaminamus vaistus, kurių pelno marža yra labai maža. Vaistai yra nepakeičiami ir būtini pacientams. Jų trūkumo toleruoti negalima jokiomis aplinkybėmis.
Yra daugiau sričių valstybėse, kurios nevertinamos kaip verslas, nes yra nepakeičiamos ir būtinos užtikrinant normalų žmonių gyvenimą. Pavyzdžiu galėtų būti vandens tiekimas, jo valymas, centralizuotas šildymas ir kt. Tą galėtų daryti ir verslas, tačiau verslo tikslas – uždirbti pelno. Akcininkų tikslas – daugiau pelno. Tai yra verslo varomoji jėga. Jei pelnas per mažas, ar jo visai nėra, tai jokiam verslui tai nebus įdomu. Taip atsitiko ir su kai kuriais vaistais.
Matant tokią situaciją ar nereikėtų jau dabar pradėti galvoti apie tokių vaistų gamybos organizavimą valstybėse? Sutinku, kad tai neišspręs veikliųjų medžiagų gamybos, kuri buvo iškelta į trečiąsias šalis. Apie ją taip pat reikėtų pagalvoti. Tačiau be ypatingos svarbos vaistų neišgyvensime. Todėl gal bent dalimi sprendimo galėtų būti ne tik kainų dydžio peržiūrėjimas, bet ir gamybos pajėgumų planavimas.