Iš vienos pusės skundžiasi, kad vaistų gamintojai išsikėlė į trečiąsias šalis, kad trūksta vaistų. Iš kitos pusės nustato tokius naujus reikalavimus (Miesto vandens nuotekų sutvarkymo direktyvoje), kad didžioji finansinės naštos dalis valant vandenį nuo vaistų liekanų tektų būtent gamintojams.
Viena vertus prašome jų gaminti, o kita vertus finansiškai baudžiame už žalą gamtai. Ar tame daug logikos? O ir tuos išaugusius kaštus gamintojai neabejotinai įskaičiuos į vaistų kainą ir tada brangiau už vaistus mokės pacientai, arba didės išlaidos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tokios tvarkos labiausiai nuskriaus ir taip labiausiai pažeidžiamą visuomenės dalį – pacientus. Todėl šiandien komisarės klausiau, ar nebūtų prasminga tokius reikalavimus sustabdyti ir persvarstyti.
Atsakymas nuvylė.