Vakarykštės emocijos jau šiek tiek nuslūgo, nors jų kurį laiką dar tikrai netrūks.
Kai kas sakė, kad laukė ir tikėjosi tokio Ramūno sprendimo. Aš jo nei laukiau, nei tikėjausi, tačiau suprantu motyvus ir gerbiu apsisprendimą trauktis iš aktyvios politikos bei prisidėti prie Lietuvos augimo ir klestėjimo kuriant bei vystant verslą, mecenuojant gerai visiems jau pažįstamus projektus. Ramūno indėlis LVŽS veikloje yra didžiulis. Ramūnas, kaip asmenybė, gali patikti ar nepatikti, bet jis neabejotinai buvo ir liks vienu iš ryškiausių Lietuvos politikų. Jo dėka politikoje atsidūriau ir aš.
Dėkoju partiečiams už man išreikštą pasitikėjimą. LVŽS mane priėmė kaip profesionalą, kuriam patikėjo vadovauti vienai iš ministerijų 2016 metais. Tuomet negalvojau ir neplanavau tapti partijos nariu. Tačiau užteko dviejų metų, kad suprasčiau, jog mane supa tikrai savo šalį mylintys, ja nuoširdžiai besirūpinantys, nepasipūtę žmonės. Todėl tapimas partijos nariu jau buvo brandus ir apgalvotas sprendimas.
Nuo to laiko praėjo jau daugiau kaip 8 metai. Per tuos 8 metus partiečiai pažino mano nuostatas valstybės gynybos, šeimos, žmonių sveikatos išsaugojimo, tautinių tradicijų puoselėjimo, religijos ir žodžio laisvės klausimais. LVŽS mane subrandino kaip politiką, o vakar nusprendė, kad esu pakankamai subrendęs perimti partijos vairą iš Ramūno. Dar kartą ačiū už pasitikėjimą.
Nebijau ir nebėgu nuo atsakomybės bei tuo pat metu manau, kad komandos nariai (kur jie bebūtų – universitete, nvo, ministerijoje, partijoje ar kur kitur) turi jausti atsakomybę vienas už kitą ir komandą.
Vakar buvo suformuota ir nauja LVŽS Valdyba, o artimiausioje Taryboje bus pateikta tvirtinti ir Šešėlinės vyriausybės sudėtis.
O štai kokius darbus siūlysiu nuveikti visiems kartu.
Stiprėti kaip rimtai Europos politinei jėgai. Tam galime ir turime išnaudoti narystę ECR partijoje. Tam turime išnaudoti institutą ir visus kitus galimus išteklius.
Turim išlikti solidžia politine jėga, o ne blaškytis ir rankiotis pigius „taškus“.
Jau šiandien turim pradėti galvoti su kuo dirbsim sėkmės atveju po kitų Seimo rinkimų.
Mūsų sprendimai ir pareiškimai turi būti susiję ne su tuo ką pasakė Žemaitaitis, konservatoriai ar socialdemokratai. Turim turėti savo idėjas, galvoti savo galva ir siūlyti sprendimus.
Europa ir JAV pamažu suka į dešinę. Apsimetėliai ir prisitaikėliai netruks pradėti tuo naudotis. Jau dabar kai kas pakeitė kailį. Mums nieko keisti nereikia, 90 proc. mūsų idėjų atitinka tų pokyčių kryptį.
Dabar valstybėje labai reikia ne skaldymosi, o susitelkimo bendram darbui. Prisiminkim save, kai kritikavom buvusius valdančiuosius už visuomenės suskaldymą ir supriešinimą. Nesielkim taip pat. Jei valstybei šiandien kyla egzistencinių, valstybės saugumo, gynybos, demografijos ir kitų klausimų, mes turime galvoti ne apie politinius taškus, o apie tai, ko reikia valstybei.
Jauskim atsakomybę už partiją.
Prisimename kokią žalą padarė per praėjusius savivaldybių rinkimus Stasio Jakeliūno pareiškimai ir interpretacijos. Ir nepaisant prašymų, jis pasirinko „likti prie savo nuomonės“, nuskandindamas viso skyriaus rezultatus.
Ar ko nors pasimokėm iš to pavyzdžio?
Ir dabar kartais garsiai girdisi „aš“, ir per retai galime išgirsti „mes“. Turėję galimybes Europos regionų komitete gauti viceprezidento pozicijas grupėje, pritraukti prie savęs kitus du merus, šiandien turim nieko, nes…
Mes gerbiame žodžio laisvę, tą pagarbą mums primena ir naujai išrinkto JAV prezidento komandos atstovai. Tačiau privalom nepamiršti, kad visame turim išlikti šiek tiek kritiški ir sveikai skeptiški. Tikėjimas turėtų būti religinė sąvoka. Politikoje reikia pasitikėjimo, o jį reikia užsitarnauti ir išlaikyti.
Jei visas choras gieda tautišką giesmę, o jūs vienas tuo metu chore dainuojate „te visad šviečia saulė“, tai nėra žodžio laisvė. Ir reikia gebėti tą atskirti.
Mes teturim vieną vienintelį mums duotą gyvenimą. Politika yra šansas tą gyvenimą įprasminti ir šalį, kuriai dirbame savo vaikams palikti geresnę, nei radome. O tam reikia ir sutarimo, ir gebėjimo atsisakyti kai kurių asmeninių ambicijų.
Pasitikėjimas reiškia ir atsakomybę. Valdybos nariai išsakė labai teisingą lūkestį, kad valdybos nariams, skyrių pirmininkams turi būti paskirtos atsakomybės ir suformuluoti aiškūs tikslai. Jei jų nepavyksta pasiekti, reikia turėti drąsos prisiimti atsakomybę ir užleisti vietą tam, kam tą darbą padaryti pavyks.
Privalome auginti partiją. Dabar tikrai nebėra rizikos, kad kažkas pas mus puls dėl valdžios. Atsargiems reikia būti nebent dėl nuolatinių perbėgėlių. Bet naujų narių mums reikia kaip oro. Turim auginti skyrius, ieškoti skirtingų kompetencijų žmonių, kad galėtumėm turėti kandidatų kiekvienai pozicijai jei prireiktų.
Turim turėti nuolatinį mokymosi formatą, kad galėtumėm augti ir tobulėti kaip politikai. Ar tai būtų politiko mokykla, ar reguliarios konferencijos ir seminarai.
Į Seimo rinkimus turim ateiti turėdami pilną komplektą žmonių, kurie galėtų dirbti ministerijose, vadovauti Seimo komitetams. Jie turėtų sudaryti šešėlinės vyriausybės branduolį ir nuolat generuoti politinį turinį.
Ačiū už tai, kad taip gausiai pateikėt kandidatus į šešėlinės vyriausybės ministrus ir viceministrus. Sėsiu prie šito sąrašo ir artimiausioje taryboje pateiksiu tarybai siūlymą dėl šešėlinės Vyriausybės sudėties. Iš kandidatų gausos panašu, kad galima bus suformuoti ne tik Vyriausybę, bet ir „ministerijas“ 
Tos „ministerijos“ galėtų tapti savotiška alternatyva teminėms grupėms, kurios partijoje gilintųsi į įvairias sritis bei temas ir teiktų siūlymus mūsų veikiantiems politikams.
Manau, kad mažiau sprendimų naštos turėtų būti užkrauta ant pirmininko ir daugiau sprendimų turėtumėm priimti visi kartu. Gal tada bus didesnė motyvacija laikytis susitarimo ir jo siekti.
Dar kartą ačiū visiems už pasitikėjimą 
P.S. Mano mandato numeris buvo 88 Atsakingai pareiškiu, kad pats to numerio nepasirinkau, nors man jis labai patiko Čia jei numerologijos mėgėjams kiltų klausimų
Atsakingai pareiškiu, kad pats to numerio nepasirinkau, nors man jis labai patiko Čia jei numerologijos mėgėjams kiltų klausimų