Savaitė prasidėjo nuo labai svarbaus mano inicijuoto ir ilgai planuoto renginio – diskusijos Europos Parlamente, skirto inovatyvių vaistų prieinamumui mažosiose valstybėse narėse. Siejant diskusiją su greitai Parlamentą pasieksiančiu Ypatingos svarbos vaistų aktu. Manau, kad renginys pavyko, gavome daug gerų atsiliepimų, o svarbiausia pradėjome visų suinteresuotų pusių diskusiją.
Trečiadienį Lietuvos Atstovybėje Briuselyje turėjome progą susitikti bei pabendrauti su iš Lietuvos atvykusiais beveik visų ministerijų viceministrais.
Beje, trečiadienį beveik likome nakvoti Parlamente, nes būnant šešėliniu pranešėju nuo mūsų ECR grupės dėl ENVI komiteto, savo iniciatyva, ruošiamo pranešimo dėl vandens strategijos, teko kietai derėtis dėl teksto. O derėtis teko norint atsverti nepamatuotus norus vėl kaltinti žemės ūkį, toliau be atidairos ir neatsižvelgiant į pasikeitusią situaciją stumti „žaliąjį susitarimą”, kuris jau tampa nei žalias, nei kada nors buvo susitarimas. Džiaugiuosi, kad daugelį savo pozicijų pavyko apginti.
O ketvirtadienį, kartu su kolega Vyteniu Povilu Andriukaičiu ir SANT komiteto sekretoriato bei parlamento grupių atstovais vykome į komandiruotę. Vizitavome Amsterdamą, Europos vaistų agentūrą. Kalbėjomės apie antimikorbinio rezistentiškumo problemų sprendimą, artėjančius farmaciją paliesiančius ES teisės aktus, vaistų prieinamumą. Diskusijų metu buvo paminėta daug pavyzdžių, kai net investuojant viešuosius pinigus, taip ir nepavyksta pakankami sumotyvuoti vaistų gamintojus sukurti tai, ko reikia. O ir jiems sukūrus, nebūtinai tai tampa gamyba, nes neretai ji „neapsimoka”. Todėl iškėliau šioms dienoms kiek eretišką mintį, kad jei jau kažkam kažkas neapsimoka, o gyventojams būtinai reikia, tai gal būtinų vaistų gamyba kai kuriais atvejais galėtų tapti valstybės vystoma sritimi, kuri prilygtų viešai paslaugai, kuomet siekiama ne pelno, o tik padengiami gamybos kaštai.
Vėliau lankėmės Nyderlandų visuomenės sveikatos institute. kKmandiruotę tęsėme KITE kompanijoje, užsiimančioje ląstelių terapijos vystymu. Tai terapija, kuri šiuo metu skiriama kraujo vėžiu sergantiems pacientams. Neratam pacientui ji tampa gyvybę gelbstinčia. Tai terapija, kuomet pačio paciento kraujo ląstelės yra paimamos, pakeičiamos taip, kad atpažintų ir naikintų vėžio ląsteles, dauginamos ir supilamos pacientui atgal. Tai labai sudėtinga ir brangi technologija. Bet ji neabejotinai bus vis plačiau naudojama ateityje.
Komandiruotę užbaigėme Nyderlandų sveikatos ministerijoje, kurioje išklausėme pranešimų apie Nyderlandų veiksmų planą mažinant antimikrobinį atsparumą. Ši šalis yra tikrai labai daug pasiekusi šioje srityje. Kaip teigia jos atstovai, Nyderlandai turi dešimtmečius siekiančią tradiciją vengti perteklinio antibiotikų naudojimo. Jiems ir žemės ūkyje antibiotikų vartojimą pavyko sumažinti net 70 proc. Europai tikrai yra ko iš jų pasimokyti.