Laidoje „Kalba du žemaičiai“ pokalbis su Ramūnu Karbauskiu apie švietimo sistemą

Laidoje „Kalba du žemaičiai“ pokalbis su Ramūnu Karbauskiu apie švietimo sistemą

https://www.youtube.com/watch?v=IV0ZBe_nlSI
Read More
23 programinės nuostatos 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams
LVŽS Kauno miesto skyriaus programa 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams
Laidoje „Kalba du žemaičiai“ pokalbis su Ramūnu Karbauskiu apie „atšaukimo kultūrą“

Laidoje „Kalba du žemaičiai“ pokalbis su Ramūnu Karbauskiu apie „atšaukimo kultūrą“

https://www.youtube.com/watch?v=VhSDNtyEitw Kokia situacija su kultūra Jūsų krašte, kiek Jums pasiekiami kultūriniai renginiai, POP atlikėjų koncertai? Kaip vertinate nemokamus ir blaivius...
Read More
Laidoje „Kalba du žemaičiai“ pokalbis su Ramūnu Karbauskiu apie „keistą“ Lietuvos užsienio politiką, kuria provokuojama ir suteikiama daugiau motyvų rusijai ir jos propagandai

Laidoje „Kalba du žemaičiai“ pokalbis su Ramūnu Karbauskiu apie „keistą“ Lietuvos užsienio politiką, kuria provokuojama ir suteikiama daugiau motyvų rusijai ir jos propagandai

https://www.youtube.com/watch?v=69b4WLXRl6A Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išeina atostogų tuo metu, kada ES sprendžia dėl tranzito į Kaliningradą. Bando "išlaukti", kada...
Read More

sub meniu


Vizitas į karo niokojamą Ukrainą

Liudyti siaubą. Liudyti gyvą XXI amžiaus žmonių priekaištą kitiems žmonėms, kad žmogiškumo nebuvo. Kad žmogiškumas buvo sutryptas rusiškais batais ir ištaškytas rusiškomis bombomis. Liudyti išlikusių norą gyventi ir kovoti už savo žemę, savo artimus ir mylimus.
Dvi intensyvios dienos Ukrainoje.
Nepaisant jau esamos šalių pagalbos kariaujančiai Ukrainai, to akivaizdžiai nepakanka, kad už visos Europos saugumą kariaujanti šalis galėtų atremti Rusijos agresiją, o už ją atsakingieji sulauktų teisinio įvertinimo bei atsakomybės. Todėl labai svarbu ne tik skleisti žinią apie Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus, bet ir visų parlamentarų pastangomis siekti dar didesnės paramos tiekiant modernią ginkluotę Ukrainai. Ne mažiau svarbu moralinis įsipareigojimas Ukrainos žmonėms – reikalauti, kad Ukrainoje vykdyti karo nusikaltimai sulauktų kuo greitesnio teisinio įvertinimo.
Pirmoji vizito diena buvo paskirta apsilankymui Bučoje ir Borodiankoje. Abi vietos labai netoli Kijevo. Bučoje buvo aptikta masinė nužudytų Ukrainos gyventojų kapavietė. Šalia cerkvės iškastoje duobėje buvo bandyta slėpti karo nusikaltimų ir tikro ukrainiečių genocido pėdsakus. Kalbėjomės su išlikusiais, liudijančiais rusų kareivių, kuriuos liežuvis nesiverčia vadinti kareiviais, žiaurumą. Liudijimus apie tai, kad ukrainiečiai buvo žudomi vien už tai, kad įvardindavo save ukrainiečiais, o tėvai būdavo nušaunami pakeliui į maisto atsiėmimo punktą tiesiog vaikų akivaizdoje.
Borodianka tai vieta, kur gyventojai nusprendė patys priešintis okupantams, o jų pasipriešinimas sulaukė nepaprasto jų šalį užpuolusių okupantų žiaurumo. Iš oro buvo subombarduoti gyvenamieji namai, kurių rūsiuose nuo sprogimų slėpėsi jų gyventojai. Dalis jų po bombardavimo ten liko amžinai. Miesto aikštėje iki šiol galima rasti bombų skeveldrų, grindinyje matosi vikšrų paliktos žymės, o apdegę ir apgriauti gyvenamieji namai liudija jog rusams nebuvo svarbu, kad bombarduoja ir žudo civilius gyventojus. Ir tai tik labai nedidelė dalis to, ką šiandien išgyvena Ukraina. Civilių žudynių pėdsakai randami vis naujose ir naujose gyvenvietėse.
Antroji diena skirta susitikimams su Ukrainos politikais ir pareigūnais.
Susitikimas su generalinio prokuroro pavaduotoju Maksim Yakubovski. Maksimas pasidžiaugia, kad judama į priekį su karo nusikaltimų tyrimu ir duomenų rinkimu. Pasidžiaugiama, kad sudaryta bendra karo nusikaltimų tyrimo grupė, kurioje šiuo metu greta pačios Ukrainos jau dalyvauja Lietuva ir Lenkija, o artimiausiu metu turėtų prisijungti ir Estija. Informuojama, kad šiuo metu Ukrainoje jau užfiksuota apie 10 000 rusų karių padarytų karo nusikaltimų. Tarp tų nusikaltimų ir daugiau kaip 200 nužudytų vaikų. Siekiant tinkamo teisinio įvertinimo ir genocido įrodymo labai svarbu kruopščiai ir kuo greičiau surinkti faktus, nes bėgant laikui įrodymų lieka vis mažiau. Labai svarbu ir surinkti įrodymus, kad kariams vykdyti nusikaltimus davė jų vadai. Tam ypač padeda ukrainiečių perimti rusų karių ir jų vadų pokalbiai. Juose ne tik mažesnių padalinių vadų, bet ir generolų lygio nurodymai vykdyti nusikaltimus.
Rusija ir toliau bando kvailinti pasaulį bandydama visus įtikinti, kad pvz. Kramatorsko geležinkelio stoties bombardavimo metu žuvę civiliai yra „pačių ukrainiečių darbas“.
Vien tik visą pasaulį sukrėtusio Mariupolio teatro, kuriame slėpėsi civiliai suaugę ir vaikai, bombardavimo metu žuvo nuo 300 iki 900 gyventojų.
Rusai ne tik žudo vietos gyventojus, tačiau į Rusiją išvežami ir ukrainiečių vaikai bei kuriama teisinė bazė lengvesniam jų įvaikinimui. Tuo tarpu iš oficialių Rusijos pareigūnų lūpų skamba teiginiai, kad visi save laikantys ukrainiečiais turi būti sunaikinti. Tiriami ir seksualinės prievartos atvejai.
Prokuroras neabejoja, kad pavyks surinkti įrodymus visiems nusikaltimams įrodyti, tai tik laiko klausimas, nes tyrimų tūkstančiai.
Susitikimas su vidaus reikalų viceministre Meri Akopyan.
Ji išsako tą patį nerimą, kaip ir prokuratūros atstovai dėl Rusijos atsigabentų mobilių krematoriumų ir įkalčių slėpimo. Taip pat dėl rusų vykdomo ukrainiečių vaikų išgabenimo į Rusiją.
Išvijus užpuolikus iš Ukrainos tuo viskas nesibaigia. Rusai palieka užminuotas vietoves. Žinomi atvejai kuomet buvo užminuotos skalbimo mašinos gyventojų namuose ar vaikų žaislai. Nuo pėstininkų minų kiekvieną dieną nukenčia civiliai gyventojai. Šiuo metu Ukrainos Vidaus reikalų ministerija turi pasirūpinti maždaug 200 000 kvadratinių kilometrų išminavimu. Nepaisant planuojamų 400 papildomų išminuotojų (greta jau turimų 600), manoma, kad išminavimo darbai gali užtrukti apie 5-7 metus. Neišminuotuose laukuose negali vykti žemės ūkio darbai, todėl šalių prašoma padėti siunčiant išminuotojus ir padedant su išminavimui reikalinga įranga.
Viceministrė paminėjo ir sugriautos infrastruktūros atstatymo problemą. Vien VRM srityje priskaičiuota apie 1000 sugriautų infrastruktūros vienetų.
Vis aktualesnė tampa prekybos žmonėmis problema.
Prašoma pagalbos pareigūnams ir gyventojams, susiduriantiems su potrauminio streso sutrikimais. Tokių neabejotinai bus labai daug. Nesuteikus jiems pagalbos, tai taps nauja vidaus saugumo problema.
Galvojama ir ruošiamasi tam laikotarpiui, kuomet pasibaigus karui turės būti sugražinti gyventojams gynybai išdalinti ginklai.
Susitikimas su Aukščiausios Rados komitetų atstovais ir vadovais.
Nepaliaujamai primenama jog Ukrainai kuo skubiau reikalinga sunkioji ginkluotė tam, kad ji pagaliau galėtų išsaugoti savo karius ir kovoti su rusais taip pat, kaip daro jie: apšaudydami ilgo nuotolio artilerija ar raketomis.
Primenama naujų ir griežtesnių sankcijų Rusijai svarba.
Paraginama priminti visiems, kad tai ne Putino karas su Ukraina, tai rusija kariauja su Ukraina, o nemaža dalis jos gyventojų šį karą palaiko, todėl nėra jokio reikalo gailėti jog sankcijos palies būtent juos.
Komitetų atstovų teigimu į Rusiją jau išvežta apie 1 mln. Ukrainos gyventojų. Tai daroma ir iš karštųjų taškų, tokių kaip Mariupoplis. Gyventojai suvežami į „filtracijos“ vietas, kur nustatinėjamos tapatybės ir aiškinamasi ar jie nėra kovotojai. Tokius nustačius jie yra sunaikinami fiziškai.
Vagiami ir išvežami meno dirbiniai. Apie 300 sveikatos priežiūros įstaigų yra rimtai pažeistos ar sugriautos.
Ukrainos parlamentarai akcentavo ir minkštąsias priemones. Jų teigimu užgrobus teritorijas ir jas išvogus bus imtasi naikinti ir ukrainiečių kalbą, deginti knygas. Todėl labai svarbu padėti, kad ukrainiečių kalba išleistų knygų nepritrūktų.
Iš šalių, kurios dėl neutraliteto atsisako padėti Ukrainai ginkluote, prašoma padėti sunkvežimiais, greitosios pagalbos automobiliais, gaisrų gesinimo ir kita sugriovimų šalinimo įranga.
Susitikimas su vice premjere Europinei integracijai Olha Stefanishyna.
Ukraina labai laukia ES kandidatės statuso. Už savo šalies ir Europos saugumą kovojantys kariai ir kenčiančios jų šeimos nori tikėti, kad tai yra kova už šviesesnę jų ar bent jų vaikų perspektyvą Europoje. Tačiau dar yra nemažai šalių, kurios yra gana skeptiškos ar rezervuotos Ukrainos narystės ES atžvilgiu. Neabejotinai svarbiausi bus Vokietijos (pirmininkausiančios G7) ir šiuo metu Europos sąjungos tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos sprendimai. Tarp skeptikų kol kas išlieka Austrija, Vokietija, Portugalija, Nyderlandai, Švedija ir Prancūzija. Todėl darbo dar turės būti nudirbta daug. Prie jo prisidėti, bendraudami su savo giminingų partinių šeimų nariais Europoje, turime nudirbti mes visi, šios narystės svarbą suvokiantys parlamentarai.
Pasibaigus karui Ukrainos atstatymui bus reikalingos donorų lėšos ir investicijos, todėl Europa jas teikdama ir suteikdama aiškią ES narystės perspektyvą tuo pačiu galėtų padėti Ukrainai pasirengti narystei ir užsitikrinti, kad pinigai bus panaudoti tinkamai, prižiūrint Europos Komisijai.
Susitikimas su Prezidento biuro vadovo pavaduotoju Ihor Zhovka.
Labai aiškiai įvardinti ir pakartoti keli Ukrainos pergalei šiame kare su Rusija svarbūs aspektai: ginkluotės tiekimas, sankcijos Rusijai ir aiški Ukrainos perspektyva ES.
Dėl ginkluotės poreikių yra informuoti visų šalių gynybos ministrai, reikalingi tik greiti ir aiškūs sprendimai.
Rusija nori bet kokia kaina pademonstruoti savo pergalę Mariupolyje. Tikėtina dėl to atsisakė Ukrainos pasiūlymo apsikeisti sužeistais kariais.
Sankcijų kontekste labai svarbu siekti pilno embargo rusiškiems energetikos ištekliams, taip pat maksimalaus atjungimo nuo SWIFT sistemos.
Šalies kandidatės statusas ES yra nepaprastai svarbus Ukrainai. Ukraina neįsivaizduoja savo ateities be Europos, lygiau taip pat, kaip Europos ateitis (taip pat ir saugumo) neįsivaizduojama be Ukrainos. Dabartinė karo padėtis teisiškai nėra ir neturėtų būti kliūtis gauti šalies kandidatės statusą. 80 proc. ukrainiečių palaiko Ukrainos stojimą į NATO. Siekiai įstoti į Europos Sąjungą ir siekti transatlantinio bendradarbiavimo saugumo srityje yra įrašyti Ukrainos Konstitucijoje ir dėl to Ukraina neturi jokių dvejonių. Dabartinėje situacijoje itin aktualia išlieka humanitarinė pagalba bei šalies atstatymas. Taip pat labai svarbu išsaugoti šalies mokumą, nes dabar kiekvieną mėnesį tam reikia apie 5-6 milijardų eurų.
Susitikimas su teisingumo ministru Denis Malyuska.
Pristatytos Ukrainos pastangos ieškant teisinių mechanizmų panaudoti šiuo metu įšaldytus Rusijos aktyvus tam, kad būtų kompensuota Rusijos agresijos metu padaryta žala tiek gyventojams, tiek verslams. UKR vertinimu šiuo metu užsienyje yra tiek Rusijos aktyvų, kad jų pakaktų šių patirtų nuostolių kompensavimui. Labai svarbu, kad būtų rastas sprendimas būtent dėl valstybės, o ne pavienių oligarchų ar jų įmonių aktyvų. Oligarchų kaltę ir jų sąsajas su karu reikėtų įrodinėti teismuose ir tai galėtų užtrukti metų metus. Kai tuo tarpu Rusijos aktyvų panaudojimas jau nekeltų jokio konflikto su privataus kapitalo panaudojimu, nes aišku, kad pati Rusija ir yra karo kaltininkė.
Toks štai savotiškas šios kelionės metraštis. Kelionės, kurioje oro pavojaus sirenos ir miestuose įrengti blok postai su juos saugančiais kariais vis primindavo, kad esame agresoriaus užpultoje ir besiginančioje šalyje.

Komentuok !

El. pašto adresas nebus skelbiamas.