„Pražūtingas ryšys“?

Niekaip negaliu išmesti iš galvos paskutiniosios rezonansinės tragedijos, kuomet buvo nužudytas policijos pareigūnas. Iš karto prisiminiau Kražiuose vykusius įvykius, kurių metu buvo nužudytos net kelios moterys. Abiem atvejais tarp nusikaltimo aplinkybių minimas alkoholis. Abu atvejai yra kiek panašūs, nes abu nusikaltimais įtariami asmenys smurtavo ne pirmą kartą. Jų abiejų elgesys kėlė aplinkiniams baimę. Nenoriu nieko be reikalo gąsdinti, bet panašu, kad tokių atvejų turim tikėtis vis daugiau. Jums turbūt visiems žinomas išsireiškimas „uždelsto veikimo bomba“.  Ji tuo ir pavojinga, kad negali iš anksto prognozuoti kada ir kokiomis aplinkybėmis ji gali sprogti. Būtent toks fenomenas ir stebėtas abiem paminėtais atvejais. Nors tam tikra prasme tragedijų buvo galima laukti ir tikėtis. Ir tikrai nesileisiu į diskusijas apie tai, kaip turėjo ar neturėjo elgtis žuvęs pareigūnas ar juo labiau diskutuoti apie tai, kad tai neva „nevykusios policijos reformos“ pasekmė. Pareigūno vietoje galėjo atsidurti bet kas. Net nusikaltimu įtariamo asmens mama.

Nors tai ir neprofesionalu, bet tiesiog paspėliosiu, kad tiek Kražių, tiek pareigūno nužudymo atvejais nusikaltimų padarymų įtariami asmenys greičiausiai bus pripažinti pakaltinamais, t.y. nusikaltimo metu galėjusiais kontroliuoti savo elgesį ir suvokti jo pasekmes. Tačiau tuo pat metu greičiausiai nei vienas, nei kitas nesigailės to ką padarė ir nematys tame didesnės problemos, o išėję į laisvę, kartos savo elgesį. Iš karto galiu nuliūdinti mirties bausmės šalininkus. Mirties bausmės buvimas nebūtų padėjęs išvengti nei vienos, nei kitos tragedijos. O ir bausmės tikslas nėra kerštas. Tai perauklėjimo ar atgrasymo priemonė, kuri minėtiems veikėjams nebūtų niekuo padėjusi. Kražių atveju istorijoje jau minima laivės atėmimo bausmė smurtinį nusikaltimą.

Pasižiūrėjus į žmogžudysčių statistiką 100 000 gyventojų, aiškiai matosi, kad Lietuva yra tarp „lyderių“ blogąja prasme. Apmaudu, bet visiškai aiški koreliacija yra su alkoholinių gėrimų vartojimu, kur taip pat lyderiaujam. Tik ryšys nebūtinai visiškai tiesioginis, kaip dauguma pagalvotumėte. Žinoma svarbus ir pats apsvaigimo faktas nusikaltimo padarymo metu, tačiau ne mažiau svarbu, kas įvyko iki to.

Manau būtų pats laikas ir Lietuvoje pasiaiškinti apie tai, kiek tokių tragiškų atvejų yra susiję su alkoholio nulemtais vaisiaus raidos sutrikimais. Jų galimas mastas ir pasekmės yra pribloškiančios. Būtent apie tai rašiau po mokslinės konferencijos Edmontone (Kanadoje). Būtent dėl to, norėdami, kad apie šią problemą prasidėtų rimtesnės diskusijos surinkome lėšas ir išleidome knygą „Pražūtingas ryšys“ (https://www.veryga.lt/2013/09/siandien-daug-ka-supratau/), kurioje nagrinėjamos ne tik nėštumo metu vartoto alkoholio sukeltos problemos ir pažeidimai, bet ir jų raiška visuomenėje, o konkrečiai  ryšys su JAV mokyklose šaudžiusių vaikų elgesiu. Ir daugeliu atveju tas ryšys pasitvirtina. Būtent todėl drįstu teigti, kad mūsų problemos tik įsibėgėja, nes galim tik spėlioti kiek daug tokių pažeistų vaikų turime Lietuvoje. Jie ne tik turi elgesio problemų, patys dažniau geria, tačiau jų elgesys yra nesuprantamas ir neprognozuojamas kitiems ir todėl tragedijų išvengti nepavyksta. Tokiems vaikams nėštumo metu alkoholio padarytas prefrontalinės smegenų žievės pažeidimas, lydimas kitų smegenų struktūrų pažeidimų, pasireiškia elgesiu, kuris varo į neviltį tėvus, mokytojus ir teismus. nesugebėjimas kontroliuoti kilusį impulsą yra susijęs su negalėjimu suprasti veiksmo ir pasekmės ryšio.  Deja, bet laisvės atėmimas šių problemų neišsprendžia, nes žmogus iš tikrųjų yra baudžiamas už impulsyvų elgesį, o ne mokomas jį suvaldyti.

Negebėjimas vykdyti nurodymų seką, hiperaktyvumas, vadinamasis „sąžinės trūkumas“ ir kitos problemos neretai lydi šituos pažeistus žmones visą gyvenimą, nors fiziškai ir išoriškai jie niekuo nesiskiria iš kitų. Ir kalbame tikrai ne apie girtuokliaujančių mamų vaikus, kurie gimsta jau net su išorinio fizinio apsigimimo požymiais. Kalbame apie santykinai „tvarkingų“ šeimų ar mamų vaikus. Tos mamos neretai alkoholį vartoja dar nežinodamos, kad laukiasi.

Kitų šalių tyrimų duomenimis tokių vaikų gimsta apie 4-5 proc. nuo visų gimusiųjų. Daug tai ar mažai? O daug ar mažai 4-5 potencialūs žudikai viename kaime ar vienoje mokykloje? 4-5 viename mažame miestelyje vaikščiojančios „uždelsto veikimo bombos“  daug ar mažai? Aš manau, kad labai daug.

O koks mūsų atsakas? Dar geriau apginkluoti pareigūnus?  Sudaryti geresnes sąlygas jiems panaudoti ginklą? Neblogai, bet prie kiekvieno žmogaus nepastatysime po pareigūną. Jų nepastatysi ir kiekvienoje mokykloje ar viešoje vietoje, o ir veikia jie nepažeistus žmones, nes jie sugeba suvokti drausminimą.

Norint suprasti ar suvokiame, kad gaminame vaikščiojančius „užtaisus“ užtenka užsukti į „supermamas“ ir paskaityti diskusijas ar net medikų patarimus apie alkoholį nėštumo metu. Ir kai suvoki, kad tuos komentarus ar klausimus rašo dažniausia ne mamos iš kaimo glūdumos, kurios yra neišsilavinusios ir nežino kaip įsijungti kompiuterį, nejučiomis apima siaubas.

Pasakojama apie tai, kad lytiniai santykiai, kurių metu pastojama neretai vyksta apsvaigus. Alkoholio nevengiama ir vėliau, o vartojimas nutraukiamas tik sužinojus apie nėštumą. Kilus nuogąstavimų ar tai nepakenkė vaikui, konsultuojanti gydytoja tuoj nuramina, kad „taurė  vyno taurės nėštumo metu nieko tokio“.

O valstybės mastu mūsų atsakas kol kas yra apgailėtino dydžio įspėjimas ant alkoholio taros, kuriam vaizduojama perbraukta nėščia moteris. Norint įžiūrėti tą ženklą reikia turėti labai geras akis. O ir pamačius aiškumo daugiau nelabai atsiranda. Bet kokiu atveju tai neišspręs problemos. Iki šiol nėra jokios net ir minimalios socialinės reklamos apie alkoholio gėrimą nėštumo metu, jau nekalbu apie tinkamą merginų informavimą dar mokykloje apie tokio elgesio pasekmes. Taip pati kaip neįgyvendinama fantastika skamba individualios mentorystės pagalba besilaukiančioms moterims, kurios pačios nesugeba susitvarkyti su psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Tokios programos jau diegiamos JAV ir Kanadoje, nes jų skaičiavimų vieno tokio apsigimusio vaiko auginimas valstybei kainuoja apie 800 000 – 1 000 000 000 dolerių. Mes žinoma esame turtingesni ir galim nedaryti nieko.

Pradėti galėtumėm bent nuo informavimo, o anksčiau ar vėliau turėtumėm pradėti diagnozuoti vaisiaus alkoholinio spektro pažeidimus dar vaikystėje, kad galėtumėm padėti tiems vaikams prisitaikyti visuomenėje ir pačią visuomenę padaryti saugesne mums visiems.

http://mhtrust.org/fetal-alcohol-spectrum-disorders/