Ačiū!

Mieli bičiuliai. Noriu labai padėkoti visiems už tokią gausybę sveikinimų gimtadienio proga. Labai džiaugiuosi, kad nepaisant mano gyvenimo vingių, naujų apsisprendimų ir pasikeitimų vis dar prisimenate, palaikote. Mes visi gerai suprantame, kad nepaisant už praėjusių metų išsirikiavusių pareigų, vardų, darbų ir pan. dienos pabaigoje mes visi esame tik žmonės, su savo trūkumais ir silpnybėmis, su nerimu ir laukimu, besikeičiančiais iššūkiais ir rūpesčiais. Yra dalykų, kurie niekada nesikeis. Tai meilė savo brangiausiems žmonėms. Galbūt daugeliui bėgantys metai asocijuojasi su mažesnėmis fizinėmis galimybėmis ar net sveikatos problemomis, bet man atrodo, kad svarbiausia nesusenti ir nesustabarėti savo dvasia. O vienas didžiausių iššūkių man, tai neišduoti savęs paties ir savo vertybių ar įsitikinimų. O pagundų kas kartą būna vis daugiau… Jūs visi esate tie, kurie leidžiate po truputį irtis į priekį, kai būna labai sunku ir jau norisi viską mesti ir tiesiog gyventi patogiai.

Nesigaliu dėl nieko savo gyvenime. Na gal tik dėl kelių smulkmenų 🙂 Esu labai laimingas žmogus, nes turėjau galimybę išpildyti savo pašaukimą, turiu darbą, kuris visuomet buvo labiau hobis, nei darbas. Myliu ir mėgstu tai ką darau. Labai simboliška, kad ties 40-uoju riboženkliu horizonte vėl matosi posūkis, už kurio kelias yra nematytas ir neaiškus. Gerai žinau, kad už to posūkio dalis mane užmirš ir nuvertins ar pakeis požiūrį. Už kiekvieno posūkio atsiveriantis naujas kelio ruožas jau nebeleidžia lygiai taip pat matyti to, kas liko už nugaros. Tik labai svarbu nesusireikšminti ir neprarasti kontakto su keliu 🙂 Ačiū, kad esate ir padedate tai padaryti.