Su rugsėjo 1- ąja…

Šiandien Lietuvos sveikatos mokslų universitetas iškilmingai atšventė naujųjų studijų metų pradžią. Buvo labai smagu lydimiems pučiamųjų orkestro muzikos pražygiuoti Kauno gatvėmis ir stebėti mojuojančius ir besišypsančius praeivius. Smagu ir tai, kad studentai  buvo pagrindinė ir didžiausioji eisenos dalis. Ta proga prisiminiau keletą dalykų, susijusių su sveikatos mokslų studijomis.

Kartais bendraudamas su studentais pačiais įvairiausiai reikalais, tiek paskaitų ir seminarų metu, tiek konferencijose, tiek jų inicijuotuose renginiuose prisimenu kai kurių savo kolegų pamąstymus, kad studentai vis blogėja, kad jiems niekas nerūpi, kad jie bus tokie blogi gydytojai, jog išmirus dabartiniams nebebus pas ką gydytis. Ir pasakoma, kad mes dar turėsim pas ką, o ką darysit jūs (supraskite jaunesnioji karta).

                           Taigi dabar norėčiau pasakyti, kaip aš matau šiandienos studentus, ateinančius studijuoti sveikatos mokslų. Pirmiausia reikia nulenkti galvą prieš kiekvieno tokio žmogaus jaunatvišką ryžtą pradėti tokias studijas, ypatingai medicinos, bet tas pats pasakytina ir kitas sveikatos specialybes. Tik jaunatviški užsispyrėliai ir gali taip lengvai pasiryžti paaukoti studijoms dar beveik 10 ateinančių metų.

                          Kaip ir minėjau su studentais tenka bendrauti nuolat ir tie, kuriuos tenka sutikti yra pirmiausia smalsūs, motyvuoti ir dvasingi žmonės. Kartais vis paklausiantys ar neatsirado kokių naujų darbų, kuriuos reikėtų padėti nudirbti. Tai žmonės, kuriuos matau keliaujant į misijas Afrikoje, organizuojančius donorystės akcijas, pasakojančius vaikams apie gydytojo darbą, šokančius, dainuojančius, keliaujančius, besišypsančius… Tai žmonės, kuriuos jau tenka sutikti ligoninių koridoriuose, jau savarankiškai besirūpinančius pacientais ir tai darančius su meile ir atsakingai. Tai žmonės, kuriuos tenka sutikti visuomenė sveikatos biuruose, mokyklose ir kitur, kur reikalingi sveikatos specialistai. Ir aš manau, kad jie yra nuostabūs.

                           Aš net neabejoju, kad pas mus, kaip ir visur, būna atsitiktinių žmonių, kurie atkeliauja su neaiškiu motyvu ir neaiškiu tikslu. Bet manau, kad tokių yra labai nedaug. Labai smagu stebėti, kaip nedrąsūs ir neretai pasimetę pirmame kurse, jūs tampate subrendusiais ir savo nuomonę bei vertybes turinčiais gydytojais, slaugytojais, visuomenė sveikatos specialistais, psichologais, socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais.

                           Jūs jau visi paragaujate psichologijos ir žinote, kad ne mažiau nei vaistai ir gera aparatūra, pacientui yra svarbus bendravimas ir jūsų žmogiškumas bei atjauta. Būtent dvasingumą šiandien ypatingai pabrėžė ir universiteto bendruomenę sveikinęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

                           Jūs būsite labai geri gydytojai, slaugytojai, psichologai, veterinarijos gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai. Visiems, kurie tuo abejoja, tiesiog neleiskite suteršti jūsų tikėjimo ir pasitikėjimo savimi.

                           Prisimenu savo studijų pradžią ir kartais pagalvoju, kas būtų nutikę, jei būtumėm patikėję kai kurių (pačios mažiausios dalies) dėstytojų užuominomis, kad mes esame niekam tikę, ir kad iš mūsų nieko nebus. Tada žiūrėjom į tuo dėstytojus, kurie skatino, palaikė, pasitikėjo. Taip darykit ir jūs.

                           Tikiuosi, kad šiemet turėsim tiek pat daug gerų ir nuoširdžių pokalbių,bendrų renginių, diskusijų, švenčių ir rimtų pokalbių. Noriu paskatinti jus nepamiršti studentiško gyvenimo už auditorijų durų. Nepamirškite, kad universitete veikia studentiškos organizacijos, kad tie, kurie dalyvauja visuomeninėje veikloje dažniausiai yra laimingesni ir sėkmingesni savo studijose.

Gerų ir turiningų naujųjų studijų metų!