Seimas vėl vergaus alkoholio gamintojams

Š.m. lapkričio 30 d. Popietinio Seimo plenarinio posėdžio metu numatoma svarstyti Akcizų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šias pakeitimais siekiama mažinti akcizą etilo alkoholiui 28 proc. kaip siūloma Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlyme arba 57 proc., kaip siūloma Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasiūlyme.

Labai atsakingai pareiškiame, kad jei tokie siūlymai bus priimti, bus galima pamiršti visus, per du metus pasiektus alkoholio vartojimo mažėjimo rezultatus. Norime tik priminti, kad per 2008-2009 metus trečdaliu (apie 30 proc.) sumažėjo alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais skaičius. 2009 metais mirė 456 žmonėmis mažiau nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų nei 2008 metais. Neblaivių vairuotojų sukeltų autoįvykių skaičius mažėja iki šiol. Visišku neraštingumu sveikatos statistikoje reikia laikyti Seimo narių pasisakymus, kad statistiką iškraipo emigracija. Statistiniai rodikliai yra skaičiuojami atsižvelgiant į gyventojų skaičius kitimus, be to sunku tikėtis, kad svečios šalyse žuvę ar dėl ligų mirę lietuviai ten ir palaidojami. Absoliuti dauguma grąžinami į Lietuvą, todėl negali būti jokios kalbos apie statistinius netikslumus.

Neabejotina, kad akcizų sumažinimas sukeltų naują alkoholinių gėrimų vartojimo augimo bangą ir su tuo susijusių mirčių bei ligų protrūkį. Šis fenomenas stebėtas jau ne kartą.

Seime 1999 metais buvo priimta įstatymo pataisa, sumažinusi akcizo mokestį stipriems alkoholiniams gėrimams net 44 proc. (nuo 0,54 iki 0,3 lito už 1 procentą tūrinės alkoholio koncentracijos litre gėrimo). Tai suteikė naują pagreitį alkoholio gamybai, pardavimui ir vartojimui. 2000 metais, lyginant su 1999, spiritinių gėrimų gamyba, įskaitant importą ir eksportą, padidėjo 60 proc., mažmeninės kainos sumažėjo 27 proc. ir pardavimas (vartojimas) padidėjo net 64 proc., lemdamas 16 proc. bendro alkoholio suvartojimo padidėjimą. 2000 metai ir buvo lūžio taškas prieš tai mažėjusiam Lietuvoje mirtingumui – 2001-ais mirtingumas jau išaugo 3,9 proc.

Pačiais minimaliausiais įvertinimais maždaug 12,6 proc. bendroji mirtingumo arba 5760 mirčių Lietuvoje 2007 metais buvo sąlygoti alkoholio, o tarp 2002-2004 ir 2005-2007 bent ketvirtadalis bendro mirtingumo padidėjimo įvyko dėl alkoholio poveikio. (http://medicina.kmu.lt/0912/0912-09l.pdf ).

Lietuva išgyveno du žiaurius natūralius eksperimentus su gyventojais (pirmasis 1999 metais, kuomet buvo sumažintas akcizas alkoholiniams gėrimams, o antrasis 2004 metais, kuomet po stojimo į ES buvo panaikinti importo mokesčiai atvežtiniams gėrimams ir alkoholis dar kartą atpigo), kurie lėmė ženklų mirtingumo padidėjimą ir gyvenimo trukmės mažėjimą.

Nelegali prekyba alkoholiniais gėrimais ir jų kontrabanda nėra ir negali būti priežastimi didinti legalaus alkoholio prieinamumą. Tokiu atveju išlieka nelegalaus alkoholio vartojimas, greta to išauga legalaus alkoholio suvartojimas (ypač vaikų ir jaunimo), o tai neišvengiamai sukelia naujas ligas ir mirtis. Vadinasi biudžetas pildomas tik augančio bendrojo vartojimo sąskaita ir tuo pat metu turi išleisti dideles lėšas to vartojimo pasekmėms šalinti. Valstybė niekada nebus pajėgi sukonkuruoti su odekolonu ar langų skysčiu, jei nesiims priemonių nelegaliai prekybai suvaldyti. Tos priemonės ne kartą jau siūlytos: visuotinis pajamų ir turto deklaravimas, pavyzdingų pareigūnų ilgalaikio skatinimo sistema, pranešėjų apsaugos įstatymas, atsakomybės už pažeidimus didinimas ir t.t. Deja, bet jos itin sunkiai skinasi kelią Seimo koridoriuose, skirtingai nei prekybos liberalizacijos pasiūlymai.

Alkoholinių gėrimų akcizo mažinimas yra nuostolis valstybei ir naudingas tik alkoholinių gėrimų gamintojams. Politikai balsavusieji už alkoholinių gėrimų akcizo mažinimą bus atsakingi ne tik už politinį sprendimą, kuris sumažins biudžeto įplaukas ir padidins išlaidas pasekmių šalinimui, bet bus atsakingi už šimtus naujų jaunų Lietuvos piliečių mirčių.