Mokslininkų Seimo nariams reikia tik tada kai reikia persodinti pragertas kepenis

Lapkričio 17 dienos Seimo plenariniame posėdyje vyko diskusijos dėl prekybos alkoholiniais gėrimais kioskuose draudimo atidėjimo iki 2012 metų. Po balsavimo Seimo nariai po pateikimo pritarė Broniaus Paužos pateiktai įstatymo pataisai.

Ko gero diskusijos, kurias galėjo stebėti kiekvienas turintis internetą Lietuvos pilietis bent iš dalies paaiškina, kodėl tik 5 procentai Lietuvos gyventojų pasitiki Seimu. Jau ne kartą esu minėjęs, kad suvokiant kokios nesąmonės daromos srityje, kurią suprantu, darosi baisu kas vyksta srityse, kurių neišmanai. Diskusijose Seimo nariai „sublizgėjo“ savo išmone, sąmoju ir intelektu.

Kas pirmiausia turėjo užkliūti kiekvienam, bent kiek turinčiam ryšio su mokslu, tai įstatymo pataisų teikėjo Broniaus Paužos atsakymas į Antano Matulo pastabą, kad vaikų apklausos rodo jog vaikai alkoholį dažniausiai įsigyja kioskuose ir mažose parduotuvėse. Bronius Pauža į tokį argumentą atsakė: „kokį užduosi klausimą, tokį gausi ir atsakymą“. Tai įdomu kokį galima gauti atsakymą paklausus vaikų, kur tu dažniausia perki alkoholį? To paties parlamentaro teigimu reikia žiūrėti į klausimą plačiau. Tai norėtųsi palinkėti gerbiamam parlamentarui, kad jei jam neduok Dieve sušlubuotų sveikata, kad jis neitų pas Lietuvos gydytojus, nes jie vadovaujasi mokslu patvirtintais gydymo metodais, o pažiūrėtų į savo sveikatos sutrikimą „plačiau“ ir paprašytų pagalbos pas savo kolegą Petrą Gražulį, kuris, ko gero, pasiūlytų nesikreipti gydymo į visą sistemą monopolizavusius medikus, bet patartų kreiptis pagalbos į šamanus. Gal mano sarkazmas perdėtas, bet jau atsibodo nuolatinis, netašytų Seimo narių skleidžiamas mokslo niekinimas.

Ne mažiau įdomūs buvo ir kiti argumentai. Broniaus Paužos aiškinamajame rašte teigiama, kad uždraudus prekybą alkoholiu kioskuose be darbo liktų 10 ar 15 tūkstančių žmonių. Bet jau Seimo plenariniame posėdyje B.Pauža šitą skaičių sumažino 10 ir daugiau kartų (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=355507 ), jau bekalbėdamas tik apie 1000 galimų bedarbių. Ir vėl su matematika negerai, ar besikreipusieji kioskininkai per riebiai prisimelavo, kad buvo gėda sakyti iš Seimo tribūnos? Dar įdomesnis B.Paužos atsakymas į argumentą, kad kioskai galėtų prekiauti kitu asortimentu, o ne alkoholiu. B.Paužos teigimu tokį pasiūlymą išsakęs K.Kuzminskas kaip medikas turėtų žinoti, kad kioskuose nėra sąlygų (matyt higieninių ir kitų), kad prekiauti kitu asortimentu. Ar tai reiškia, kad Lietuvos valstybė turi pro pirštus žiūrėti į antisanitarinėmis sąlygomis dirbančius 1000 darbuotojų ir pažeidžiant higienos reikalavimus vykdomą ūkinę veiklą? Be to ar tai reiškia, kad po 2012 metų, po tai kai vis tik įsigalios draudimas prekiauti alkoholiu, tos sąlygos kioskuose pagerės? Ir kur tada dėsis tie 1000 darbuotojų? Bronius Pauža net sugebėjo suvesti paraleles, tarp kioskų darbo ir Sveikatos sistemos finansavimo.

„Labai šauniai“ pasirodė ir Petras Gražulis, apkaltinęs draudimo prekiauti alkoholiu kioskuose iniciatorius prekybos alkoholiu monopolio kūrimu. Tik gerokai nepataikė su tema. Dėl monopolijų tai jis gal ir teisus, bet kalbant apie alkoholį reikėtų turėti galvoje, kad viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų rekomendacijų ir yra sukurti ar atkurti prekybos alkoholiu monopolį (tik ne privatų o valstybinį). Taigi monopolija šiuo atveju ne visada yra blogai. O Petro Gražulio pažadą po balsavimo nedelsiant registruoti pataisą, kad būtų draudžiama prekiauti alkoholiu visuose prekybos centruose reikia tik pasveikinti, tik vargu ar Gražulis įgyvendins šį, kaip ir daugelį kitų pažadų.

Broniaus Paužos pastaba apie Konstitucijos 46 straipsnį, draudžiantį monopolijų kūrimą yra švelniai tariant ne į temą. Nes jokios monopolijos šiuo atveju, deja, nėra kuriamos. O Paužai derėtų pavartyti 1997 metų Konstitucinio teismo sprendimą dėl tabako ir alkoholio kontrolės politikos, kuriame dauguma su tabako ir alkoholiu susijusių klausimų jau yra atsakyti.