Gyvename kreivų veidrodžių karalystėje

Šiandien viešąją erdvę stengiamasi užpildyti diskusijomis apie verslo patiriamus sunkumus, naująją vyriausybės mokesčių politiką, padarytas klaidas ir kt. Viena iš aktyviausių kalbėtojų šitoje verslo keliamoje kakofonijoje yra alkoholio pramonė. Stebėdamas viešojoje erdvėje alkoholio verslo atstovų skleidžiamą informaciją ir sulygindamas ją su oficialiais faktais pasijaučiu kaip psichiatrijos skyriuje, kuriame nekritiški pacientai iškreiptai suvokia realybę, nesiorientuoja laike, vietoje ir savyje. Skirtumas tik toks, kad pacientų kaltinti nėra kuo, tačiau sąmoningai visuomenę ir politikus kvailinantis verslas jau nėra nekaltas pacientas, kuriam tiesiog reikia padėti.

Nenorėdamas būti apkaltintas demagogijos skleidimu galiu tiesiog pacituoti kai kuriuos pareiškimus, kurie labai intensyviai buvo ir tebėra kišami visuomenei. Pvz. Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidento Lauryno Vilimo teigimu, dėl padidinto alkoholinių gėrimų akcizo valstybė nesurinko 150 milijonų litų į valstybės biudžetą ir vienoje televizijos laidoje, kuri skambiai pavadinama „žurnalistiniu tyrimu“, pateikia skaičiavimus, neva tai pagrindžiančius jo teiginius. Jo teigimų stiprių alkoholinių gėrimų gamintojai 2007 metais sumokėjo 650 milijonų litų akcizo, o 2008 metais – 670 milijonų litų akcizo. Pasak Vilimo, atlikus elementarius aritmetinius veiksmus gauname, kad valstybė nesurinko 150 milijonų litų mokesčių. Įdomu, tik kiek ant tokių svaičiojimų užkimba eilinių žmonių ir politikų, bet panašu, kad nemažai. Belieka priminti, kad 2008 metais valstybės biudžetas vien dėl padidintų alkoholio akcizų surinko papildomai 54 milijonus litų.

Iš to paties L. Vilimo lūpų galima išgirsti, kad žmonės nebegeria legaliai parduodamų gėrimų ir pradėjo gerti langų skystį, kuris neišvengiamai sukels ar jau sukėlė mirčių protrūkį. Kadangi akcizas buvo didintas 2008 metais tai tą mirčių protrūkį jau turėjome pastebėti sveikatos statistikoje. Tuo tarpu sveikatos statistika 2008 metais parodė, kad gyventojų, apsinuodijusių alkoholiu ir jo surogatais per 2008 metus sumažėjo daugiau kaip 300 atvejų. Vėlgi norėtųsi paklausti: kas ką kvailina?

Dar nepasibaigus 2008 metams “Stumbras” pradėjo aiškinti visuomenei apie tai, kad sumažėjus pardavimams bus priversti atleisti darbuotojus, laikinai stabdyti gamybą ir pan. Ir dabar ekonomikos skyreliuose jau galima rasti žinutes, kad šita, galo su galu nebesudurianti bendrovė, 2008 metais uždirbo 29 milijonus grynojo pelno. Ir vėl nesutapimai?

Dabar visuomenę bandoma įtikinti, kaip gyvybiškai svarbu, kad Saulėlydžio komisija kartą ir visiems laikams panaikintų tokią biurokratinę ir verslininkų kraują siurbiančią įstaigą, kaip Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba. Itin įdomu stebėti, kas viešoje erdvėje diskutuoja ir bando įtikinti tarnybos nereikalingumu: alkoholio gamintojai ir verslininkai, bausti už tabako ir alkoholio kontrolės įstatymų pažeidimus. Įdomu būtų paklausti vagių ar jie norėtų, kad būtų panaikinta policija ir jie galėtų nebaudžiami vogti ir plėšti. Net neabejoju, kad atsakymas būtų teigiamas. O gal vadovaujantis verslininkų retorika vagys galėtų siūlyti policijai kaip tobulinti įstatymus, kad palengvinti vagių gyvenimą?

Verslininkų teigimu tarnyba žlugdo smukųjį verslą. Pažiūrėjus į tarnybos skirtas baudas, tarp nukentėjusių smulkiųjų verslininkų galima rasti net 7 kartus 2008 metais už pažeidimus baustą UAB ,,Švyturys-Utenos alus”, 3 kartus baustą AB ,,Kalnapilio-Tauro grupe”, 3 kartus baustą AB ,,Alita”, 4 kartus baustą Maxima LT, po vieną kartą baustas UAB ,,Philip Morris Lietuva” ir UAB ,,Philip Morris Baltic”, net 6 kartus baustą UAB ,,Mineraliniai vandenys” ir kt. Jei tai smulkusis verslas, tai kas tada yra stambusis? O tai, kad buvo panaikinta baudų diferenciacija, priklausomai nuo pažeidėjo metinės apyvartos, tai kalta ne tarnyba, o tuo metu sprendimą priėmęs Seimas, kuris baudas suvienodino ir didiesiems prekybos tinklams ar gamintojams ir smulkių parduotuvėlių savininkams. O tai, kad tarnyba kaltinama per daug uoliu darbu tai yra daugiau nei juokinga. Matyt valstybės tarnybos turėtų užsiimti kuo nors kitu, bet ne savo darbu. Be to tokias įmones, kurios sugeba pažeisti įstatymus net kelis kartus sunku pavadinti atsakingomis, šiuo atveju labiau peršasi noras jas vadinti recidyvistinėmis, kurios nepaisant baudimų toliau tęsia pažeidimus, o vėliau dėl savo elgesio kaltina principingą valstybės instituciją.

Nenuostabu, kad „smulkiuosius verslininkus“ atstovaujanti aludarių asociacija jau ne pirmą kartą rašo raštus vyriausybei ir dabartinei Saulėlydžio komisijai, su siūlymais naikinti tokią „atgyvenusią“ ir „nepažangią „ tarnybą, kuri už mokesčių mokėtojų pinigus drįsta dirbti savo darbą, ir užuot teikusi siūlymus, kaip gerinti alkoholio verslo sąlygas, nuolat teikia siūlymus, kaip mažinti alkoholinių gėrimų pardavimus.

Alkoholinių gėrimų gamintojai jau pradėjo aiškinti, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba kvailina nevyriausybines organizacijas. Tuo pat metu vienoje radijo laidoje, kur nuskamba ši mintis, pareiškiama, kad tarnybos darbuotojų intelekto koeficientas yra žemas. O čia brangieji, jau turėtų įsižeisti visos „apkvailintos“ nevyriausybinės organizacijos, nes „žemo intelekto“ tarnyba, sugebėjo „apkvailinti“ tokias institucija kaip Nacionalinė sveikatos taryba, Pasaulio sveikatos organizacija, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija ir t.t.

Matyt neturėtų stebinti tai, kad tokie kliedesiai leidžiami į eterį tada, kai „Saulėlydžio komisijoje“ rengiamasi svarstyti tarnybos likimą. Patogu klaidinti ir visuomenę. O vieninteliai kaltinimai tarnybai yra tie, kad tarnyba „nesitaria“ su verslininkais, reikia suprasti, kad skirtingai nei kitos tarnybos, neima kyšių, per daug principingai dirba ir pedantiškai seka įstatymo raidę. Žinoma mūsų šalyje, kurioje pagrindinė vaikų įvardinama vertybė yra apsukrumas, tokiais metodais dirbanti tarnyba turėtų būti naikinama kaip moraliai atgyvenusi.

Stebint visą šitą informacinę painiava srityje, kurioje turiu galimybę gilintis ir daug ką suprantu, kyla klausimas kas vyksta kitose srityse, į kurias gilintis nėra laiko. Jei atviru tekstu meluojama šitoje srityje, tai kuo tikėti kai tenka skaityti ar klausyti žinias apie energetiką, aukštąjį mokslą ir kitas ne mažiau svarbias sritis? Gyvename kreivų veidrodžių karalystėje, kurioje visuomenei pateikiama informacija neretai būna toli nuo realybės, o visuomenės klaidinimas siekiant savanaudiškų tikslų, jau tapo absoliučia norma.