Kas „programuoja“ tabako gaminių kontrabandos augimą, arba tikroji didėjančių tabako gaminių kainų prasmė

Viena pagrindinių pastarųjų dienų žinių naujienų tapo nuo kovo 1-osios didėjančios tabako gaminių kainos. Pati žinia lyg ir neiškrenta iš bendro visų kainų kilimo konteksto, tačiau kalbos apie kartu augsiančią tabako gaminių kontrabandą tapo neatsiejamu šios naujienos priedu. Kyla klausimas, kodėl minima tik viena, „galima“ tabako gaminių kainos kilimo pasekmė – galimai išaugsianti kontrabanda. Labai keistai atrodo Laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto nuolat kalama mintis, kad tabako gaminių kontrabanda augs, ir tuo pat metu pateikiamos abejonės dėl tokių prognozių, nes auga gyventojų pajamos ir mažėja kontrabandą pateisinančių gyventojų dalis. Keistai atrodo ir atsakingų valstybės institucijų (ypač atsakingų už sienos apsaugą) antrinimas LLRI ekspertams ir teiginiai, kad kontrabandos srautai išaugs. Na ir paskutinis akcentas, tai Finansų ministerijos atstovės teiginys, kad akcizo kėlimas yra optimalus ir maksimaliai suderintas su valstybės, vartotojų ir pramonės poreikiais

Pirmiausia keli faktai. Tabako akcizo didinimą, kaip vieną veiksmingiausių priemonių, paskatinančią rūkančiuosius mesti rūkyti, įvardina Pasaulio sveikatos organizacija ir Pasaulio bankas. Tas pats Pasaulio bankas savo publikacijose teigia, kad akcizo didinimas padidina įplaukas į valstybės biudžetą, ko neneigia ir Finansų ministerija ir net pateikia skaičiavimus, kad akcizo padidinimas valstybės biudžetą papildys apie 70 mln. lit

Įsipareigojimą kelti akcizą iki minimalaus ES lygio Lietuva prisiėmė stodama į Europos sąjungą. Derybų dėl akcizo istorija labai įdomi. Iš visų, tuo pačiu metu dėl stojimo į ES derybose dalyvavusių šalių, tik Lietuva ir Latvija išsiderėjo tokį ilgą pereinamąjį laikotarpį cigarečių akcizo didinimui. Vadinasi ES buvo suteikusi galimybę Lietuvai iš karto po stojimo ženkliai padidinti akcizą. Tai būtų ženkliai padidinę metančiųjų rūkyti skaičių ir būtų papildę valstybės biudžetą. Vadinasi Lietuvos derybininkai savo noru atsisakė galimybės gauti papildomų pajamų į biudžetą, tuo pat metu paskatinti Lietuvos gyventojus mesti rūkyti ir taip sutaupyti ne tik sveikatos, bet ir sumažinti valstybės išlaidas ligų gydymui. Vyriausiasis euroderybininkas, dabar seimo narys P.Auštrevičius teigė, kad toks ilgas pereinamasis laikotarpis yra didelis laimėjimas Lietuvai ir jos žmonėms, kurie nepatirs kainų smūgio, ir, suprask, galės rūkyti kaip rūkė. Tik įdomu, ar P.Auštrevičius skaitė LR Tabako kontrolės įstatymą bei Valstybės tabako kontrolės programą, kur įtvirtinti tikslai mažinti tabako vartojimą ir vartojimo keliamą žalą. Tam pačiam euroderybininkui reikia padėkoti ir už tai, kad kainos kyla būtent dabar, kai tai ypač nepalanku Lietuvai, nes Lietuva nori įsivesti eurą, o kainų kilimas didina infliaciją. To nebūtų atsitikę, jei Lietuva nebūtų bandžiusi sutaupyti tabako gamintojų pinigų.

Derybininkams ne taip gerai sekėsi derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, bet su tabako akcizais sekėsi puikiai. Belieka paanalizuoti kam naudingas toks akcizų sulaikymas. Didėjant akcizui ir augant mažmeninei tabako gaminių kainai iškyla grėsmė, kad dalis rūkančiųjų tiesiog mes rūkyti, nes tabako gaminių kaina yra elastinga, t.y. didėjant kainai tam tikra dalimi sumažėja vartojimas. Tai kitokia prekė nei pienas ar duona, kurie nepaisant kainos kilimo vartojami visada. Taigi, žinodami tokį fenomeną, tabako gamintojai būna priversti atsisakyti dalies savo pelno ir stengiasi amortizuoti kainos augimą, atsisakydami dalies pelno. Pelnas sumažėja ir dėl mažėjančių pardavimų. Vartojimo sumažėjimas nėra labai drastiškas, todėl valstybės biudžeto įplaukos auga. Tai belieka paklausti kurią tabako gamybos kompaniją atstovavo mūsų euroderybininkai? O LLRI instituto ekspertų nuomonė visiškai nestebina. Institutas nuo pat jo įkūrimo yra aktyviai remiamas tabako gamintojų ir nuolat gynė jų interesą. LLRI kritikavo tabako gaminių reklamos uždraudimą, dėl kurio dabar jau susitarė beveik visas pasaulis, kritikavo ir kitas tabako kontrolės priemones. Būdami ištikimi savo rėmėjams, gina jų interesą ir šiandien.

Bet svarbiau nei tai kas buvo pasakyta, manau, kad yra pats problemos pateikimas šiandien. Norisi pateikti tik vieną paralelę. Tai draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais praėjusių metų rugsėjo 1-ąją. Tuomet 2 savaites prieš draudimą visas eteris skambėjo nuo įspėjimų apie artėjančią „grėsmę“. Visur skambėjo reklama, kad „gerieji dėdės“ prekybininkai apie viską pagalvojo ir intensyviai skatino įsigyti iš anksto. Ir reikia pasakyti, kad jiems pavyko. Lietuviai sąžiningai ėjo į prekybos centrus apsirūpinti jau matyt gyvybiškai būtinais „degalais“.

Dabar situacija kartojasi, nuolat kalama apie tai, kad augs tabako gaminių kontrabanda, ir vis dar pridedant tai minčiai antrinančius valstybės pareigūnus, kurie privalėtų kontroliuoti nelegalią prekybą, susidaro įspūdis, kad tiems, kuriems dar neatėjo į galvą mintis pirkti kontrabandines cigaretes, reikia priminti apie tokią galimybę. O tada jau bus galima rėkti, kad tokios priemonės, kaip akcizo didinimas, nereikalingos. Tada ir vėl bus galima priminti kelių dienų šviežumo LLRI siūlymą, kad valstybė turėtų būti principingesnė ir nepasiduoti ES spaudimui ir, pasiekus minimalų ES cigarečių akcizų lygį, daugiau jo nebedidinti.

Labai norisi paprašyti žiniasklaidos nebūti manipuliacijos įrankiu, ir geriau ne pratinti Lietuvos žmonių prie minties apie „neišvengiamą“ kontrabandos augimą, o priminti, kad auganti tabako gaminių kaina gali tapti gera paskata ir šansu atsisakyti 50 proc. vartotojų nužudančio įpročio.