Ką galima „nusipirkti” Lietuvoje?

Tenka pripažinti, kad sunku buvo numatyti jog Seimo sprendimas apriboti (ne uždrausti, o būtent apriboti) alkoholinių gėrimų reklamą atvers „Pandoros skrynią“ ir prasidės tikras informacinis karas. Daugeliu atvejų diskusijos yra teigiamas ir pageidautinas dalykas, tačiau to, kas vyksta Lietuvoje, negalima pavadinti diskusija. Alkoholio gamintojai pagaliau atskleidė savo tikrąjį veidą, parodydami, kad tiesa gali būti perkama, kad jų kare tinkamos visos priemonės, kad neegzistuoja absoliučiai jokios moralės normos, kad pirkti iš principo galima viską ir tai tik kainos klausimas. Alkoholio gamintojai akivaizdžiai persistengė, į savo karą įtraukdami žymiausius šalies gydytojus, kuriems deja neužteko sąžinės išlikti ištikimiems Hipokrato priesaikai, paminant pažadą „vengti bet kokio nehumaniško žingsnio, paciento klaidinimo ir korupcijos“ bei pažadą „net ir verčiamiems, nieku gyvu nesutikti, kad medicinos žinios būtų nukreiptos prieš žmoniškumą“. Sunku įsivaizduoti, kokie būtent motyvai privertė šiuos žmones pasielgti būtent taip, bet tai, kad jų poelgis juos sukompromitavo visuomenės akivaizdoje – daugiau nei faktas. Stebint Prezidentui kuriamą spaudimą iš alkoholio gamintojų ir kasdien girdint skleidžiamus melagingus faktus, kad niekur Europoje nėra tokių griežtų alkoholio reklamos apribojimų, natūraliai kyla klausimas, kas galėtų paneigti faktą, kad tokiu būdu, pasinaudodamos visuomenėje kilusia reakcija, tam tikros politinės jėgos nori ir Prezidentą sukompromituoti visuomenės akivaizdoje. Būtina pastebėti, kad didžioji visuomenės dalis jau akivaizdžiai suvokia neigiamą alkoholinių gėrimų reklamos įtaką vaikams. Alkoholio gamintojai ne tik siekia sukompromituoti žymius medicinos, kultūros, sporto veikėjus ar net Prezidentą, bet ir kuria aplinką, kurioje daugeliui sąmoningų Lietuvos gyventojų kyla dar didesnis nusivylimas šalimi, kurioje gyvena ir augina vaikus.
Kodėl niekam neįdomus faktas, kad dauguma alkoholio gamybos bendrovių priklauso užsienio kapitalo įmonėms ir jau seniai nebėra mūsų nacionalinė vertybė, kaip tą dažniausiai bandoma pateikti. Labai įdomi ir bendra alkoholio gamybos bendrovių strategija, kuomet labiausiai nukentėjusiais įvardinami Lietuvos aludariai, ir kaip viena grėsmių įvardinama tikimybė, kad Lietuvoje nelikus alaus reklamos žmonės ims gerti degtinę. Todėl visuomenė turėtų žinoti, kad šitoje melo kampanijoje aktyviai dalyvauja ir stipriųjų gėrimų gamintojai. Manau, kad tokioje situacijoje visuomenė turėtų žinoti daugiau pikantiškų faktų, kurie gal įneš kiek aiškumo į esamą situaciją. Pateiksiu tik keletą pavyzdžių. Kadangi man tenka dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose ir išsakyti nevyriausybinių organizacijų poziciją dėl alkoholinių gėrimų reklamos apribojimo, po vieno iš tokių posėdžių MG Baltic (kuriam priklauso stipriųjų alkoholinių gėrimų bendrovė „Stumbras“) valdybos narys Romanas Raulynaitis (pagal profesiją teisininkas) naudodamas kalėjimo žargoną viešai išvadino mane „gaidžiu“, atvirai provokuodamas konfliktą, kurio taip ir nesulaukė. Toks „kultūringas“ elgesys leidžia manyti, kad alkoholio gamintojams ir importuotojams „tikrai rūpi“ kultūra ir jos rėmimas. Po Seimo sprendimo apriboti alkoholio reklamą tas pats Raulynaitis, sutiktas Seime su neslepiamu sarkazmu pasveikino su „laikina pergale“, aiškiai leisdamas suprasti, kad dirbama toliau, kad įtakoti prezidentą. Jo būta teisaus, alkoholio gamintojai (tiek aludariai tiek degtindariai) nepagailėjo nieko: nei laiko, nei pinigų. Pirmiausia, kad apmokėti dešimtis tūkstančių kainavusius užsakomuosius straipsnius jiems palankioje spaudoje, o vėliau ir pastangų, pelnyti žymių medikų, kultūros ir sporto veikėjų palankumo, taip juos sukompromituojant visuomenės akyse. Alkoholio bendrovių apmokėti kostiumuoti gražuoliai nemirksėdami meluoja televizijose, kad niekur kitur Europoje tokie alkoholio draudimai netaikomi, nutylėdami, kad be kitų, šalių Prancūzijoje ne tik visiškai draudžiama alkoholio reklama televizijoje, bet alkoholio gamintojams draudžiama remti sportą ir kultūrą tam, kad ta parama vėliau nebūtų galima manipuliuoti, naudojant ją kaip įrankį įstatymų leidėjams šantažuoti.
Manau, kad per pastarąsias dienas sąmoningoji visuomenės dalis visiškai įsitikino, kuri spauda gali būti priskirta geltonajai, kurie politikai akivaizdžiai atidirbinėja alkoholio gamintojams už rinkimų metu gautus pinigus ir kas yra tikrieji mūsų visuomenės šviesuoliai, neparduodantys savo idealų ir nestatantys į pavojų būsimų vaikų sveikatos dėl niekam nesuprantamų motyvų. Todėl net jei Prezidentas vetuotų Seimo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, klausimas „kas yra kas Lietuvoje“ jau yra atsakytas. O dabar jau visuomenė tikai galės apsispręsti, nes apsisprendimas dėl asmenybių, tai ne apsisprendimas dėl alkoholizmo, čia žmonės tikrai gali keisti savo elgseną atsižvelgdami į esamą informaciją, o jos dabar jau yra daugiau nei reikia.