Europos Parlamento plenarinės sesijos diskusijose „Nuo institucijos link įtraukties: ES deinstitucionalizavimo ir šeima bei bendruomene grindžiamos priežiūros veiksmų planas” akcentavau, kad deinstitucionalizacija yra graži idėja, kuriai labai pritariu.
Išties būtų tobula, jei bet kuriame savo amžiaus tarpsnyje būtume tarp savo artimųjų, galėtume jaustis orūs ir reikalingi.
Deja, tokiam norui kils vis daugiau ir daugiau iššūkių. Vienas jų – plintanti bevaikystės kultūra, kuriai palaikyti randami patys keisčiausi paaiškinimai: pradedant teiginiais, kad vaikai didina klimato kaitą, ir baigiant motyvais, susijusiais su augančiu individualizmu bei socialine izoliacija. Tokioje aplinkoje, net ir labai motyvuojant, gali tapti ypatingai sudėtinga rasti globėjus be tėvų likusiems vaikams.
Taip pat vis sunkiau bus rasti norinčių prižiūrėti asmenis su negalia ar pasirūpinti sulaukusiais garbingo amžiaus žmonėmis. Ir, norint leisti žmogui gyventi jam artimoje bei priimtinoje aplinkoje, reikia ne vieno specialisto, nes socialinis visuomenės audinys yra gerokai suaižėjęs.
Tad svarbu, kad, kalbant apie atskirų sričių problemas, nebūtų pamirštos ir tokios, kurios apima visas sferas. Viena tokių problemų – demografinė krizė.
Nuotrauka Andriaus Ufarto/ELTA