Svajosim ar stagnuosim?

Jau neprisiminsiu kieno tai buvo žodžiai, bet manau, kad jie buvo absoliučiai teisingi. Kažkas labai taikliai pastebėjo, kad žmogaus galimybes riboja tik jo paties fantazijos ribos. Vienas iš geriausiai žinomų pavyzdžių, kuomet fantazijos tapo mūsų gyvenimo kasdienybe yra prancūzų rašytojas Žiulis Vernas, kurio aprašytos technologijos ir vizijos šiandien yra įprastos daugelio akims. Paradoksalu, bet vienos iš jo parašytų knygų leidėjai nesutiko spausdinti, nes joje aprašytos istorijos buvo per daug nerealistiškos.

Todėl šitas pasvarstymas yra bandymas pasvajoti ir pagalvoti, kur sveiktos srityje mus galėtų nuvesti technologijos.

Kitose srityse daugelis mūsų jau esame visiškai pasinėrę į technologijas. Užuot vartę storus žemėlapių atlasus, pasikliaujame GPS privalumais, neribojamai gauname ir keičiamės informacija internetu, perkame ir parduodame neišeidami iš namų, jau galime išbandyti visiškai savarankiškai be vairuotojo važiuojančius automobilius ir kt.

Jau dabar analizuojant mobilių telefonų judėjimą kuriamos išmaniosios miesto transporto valdymo sistemos, o ateityje bus projektuojami keliai.

O ko galėtumėm tikėtis sveikatos sistemoje? Pradėkime nuo sveikos gyvensenos. Ir čia dalis technologijų jau taikoma. Itin populiarūs įrenginiai ar aplikacijos, kurios leidžia stebėti fizinį aktyvumą, nueitus žingsnius, primena apie tai, kad per ilgai sėdime nejudėdami, fiksuoja  mūsų miego ypatumus, matuoja širdies susitraukimo dažnį ir kt. Tačiau iki šiol labai daug problemų kyla su mityba, nes ir pats sumaniausias sveikatos specialistas sugaišta daugybę laiko analizuodamas ir rinkdamasis sveikatos produktus. O ką kalbėti apie eilinį žmogelį, kuris jau ne kartą spėjo pasimesti tarp skirtingų mitybos rekomendacijų ar net nežino kaip iššifruoti ant maisto produktų pateikiamą informaciją. Įsivaizduokite kad jau gretai maisto produktų gamintojai bus teisiškai įpareigoti maisto produktų sudėties informaciją užkoduoti QR ar dar pažangesnėje duomenų pateiktyje, kurią greitai nuskaitys jūsų išmanieji akiniai. Ir jau juose jūs matysite kritinę informaciją apie maistą (sveikatai palankūs ir nepalankūs produktai bus pažymėti skirtingai). Dar daugiau, jei jūsų akiniai bus susieti su jūsų e-paciento prieiga, kurioj bus nuolat stebimi jūsų gyvybiniai rodikliai ir analizuojamas sveikatos profilis, jūs gausite asmeniškai pritaikytas maisto rekomendacijas (pvz. jei esate alergiški, ar sergate diabetu). Ir tada jau be jokių didelių spaudimų, maisto gamintojai patys taps suinteresuoti jums pateikti sveikatai palankesnį pasirinkimą, nes jums tas pasirinkimas bus paprastesnis ir nereikalaujantis didelių studijų ar mokymosi.

Jau labai netolimoje ateityje bus pagamintos ir nebrangiai parduodamos technologijos, kurios bus itin mažos, bet galės stebėti net kelis kritinius mūsų sveikatos rodiklius. Jau dabar esantys prietaisai matuoja mūsų pulsą ar kraujo prisotinimą deguonimi. Specialūs davikliai jau padeda registruoti vieną iš elektrokardiogramos derivacijų. Jau nekalbu apie kūno temperatūros  ar kitus fizinius matavimus. Įsivaizduokite, kad toks daviklis neinvaziniu būdu jums nuolat vertins jūsų širdies veiklą, gliukozės kiekį, kraujo prisotinimą deguonimi, kraujospūdį ir pan. Visa tai bus sujungta per e-paciento sistemą su jūsų šeimos gydytojo serveriu, kuriame specialus algoritmas analizuos jūsų sveikatos rodiklius. Į darbą atėjęs ir kompiuterį įsijungęs jūsų šeimos gydytojas iš karto matytų kuriam pacientui reikalinga skubesnė ar mažiau skubi pagalba ir ją organizuotų ne laukdamas paciento, o aktyviai jį kviesdamas.

Vis sudėtingesni matematiniai algoritmai net ir iš bazinių sveikatos rodiklių greitai galės skaičiuoti daugelio ligų rizikas ir jas prognozuoti realiuoju laiku, nelaukiant sunkių ligos stadijų.

Jau įprasta girdėti, kad naujausi automobiliai turės įdiegtą sistemą, kuri autoįvykio metu automatiškai išsiųs žinutę skubios pagalbos centrui apie įvykį ir į įvykio vietą bus išsiunčiama pagalba. Jau dabar prie tokios sistemos yra prijungiami automatiniai širdies defibriliatoriai. O įsivaizduokite jei nedidelio daviklio pagalba jūsų širdies veikla būtų stebima nuolat ir sutrikus širdies veiklai (išsivysčius skilvelių virpėjimui ar asistolijai) toks pat signalas automatiškai, kaip iš automobilio būtų siunčiamas skubios pagalbos centrui ir aktyvuojama pagalba. Sujungus tokią sistemą su jūsų mobiliuoju telefonu jis galėtų nedelsiant apie pagalbos poreikį greitai pranešti aplinkiniams, diktuodamas instrukciją, ką ir kaip reikėtų daryti.

Jau dabar iš balso galima nustatyti tam tikras balso stygų ar gerklų ligas, o iš kvėpavimo galima diagnozuoti tam tikrus kvėpavimo sistemos sutrikimus. Mikrofoną turi kiekvienas telefonas. Tik įsivaizduokite, ką būtų galima analizuoti jei mūsų kalbą vertintų algoritmas ir įspėtų apie galimas ligas.

Visi šie įrenginiai generuotų vadinamuosius didelių duomenų masyvus (big data), kuriuos pasitelkus mokslininkus ir naujausias kompiuterinės analizės technologijas būtų galima analizuoti, kurti ir tobulinti pagalbos sistemas.

Žinoma visa tai yra susiję su asmens duomenų apsauga ir galimais sistemų sutrikimais. Tačiau sutikime, kad anksčiau ir apie automobilį su elektroninę įpurškimo sistema kalbėjom su skepsiu, nes ji neva mažiau patikima nei karbiuratorius. Šiandien jau galvojame kitaip, nes sistemos tobulėja.

Lietuva jau žengia pirmuosius žingsnius ta kryptimi. Jau pradėti rengti sveikatos informatikai, turime stiprius programuotojus, galime kurti technologijas, tik ar turime viziją? Vėl vilksimės uodegoje ir viską pirksime? Tikiuosi, kad ne. Tokių technologijų diegimui turime visas reikalingas prielaidas, tik ar sugebėsime jomis pasinaudoti?