Programinės nuostatos

Visos LVŽS programinės nuostatos išdėstytos www.darnilietuva.lt

Pagrindiniai su sveikata ir jos išsaugojimu susiję principai yra šie:

• Didinti sveikatos apsaugos sistemos skaidrumą ir efektyvumą, sumažinsime sveikatos netolygumus

---

• Plėtoti ligų prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir šeimos mediciną

---

• Įgyvendinti mokslu grįstas alkoholio, narkotikų, tabako bei azartinių lošimų kontrolės priemones, užtikrinsime pagalbą nukentėjusiems

---

• Vykdyti efektyvią savižudybių prevenciją ir didinsime psichologinių paslaugų prieinamumą

---

• Įgyvendinti sveikatos visose politikose principą

 

Rūpestinga sveikatos apsauga

 

Sveikata nėra tikslas savaime, tačiau, netekus sveikatos, visi kiti tikslai netenka prasmės. Tūkstantmečių žmonijos patirtis, atsispindinti tautosakoje, papročiuose, nepakitusi ir naujaisiais laikais, teigia, kad svarbiausia žmogui nesusirgti ir kuo ilgiau išlikti darbingam, žvaliam, smalsiam ir optimistiškam. Išlikti sveikam galima tik nuolat rūpinantis savo sveikata ir skiriant pakankamą dėmesį tam. Mūsų protėviai: Vydūnas, K. Dineika, A. Maceina, V. Sezemanas, S. Šalkauskis, vyskupas M. Valančius paliko mums visa apimančias programas, kaip išlikti sveikiems. Valstybės pareiga sudaryti sąlygas ir skatinti žmones sveikai gyventi. Įvairūs tyrimai rodo, kad vienas piniginis vienetas, investuotas į sveikatos stiprinimo programas, sutaupo nuo 3 iki 5 piniginių vienetų.[1]

Tačiau susirgus svarbiausia tampa gauti efektyvų gydymą. Tam dėmesį skiria ir kiekviena pažangi valstybė, užtikrindama gydymo paslaugas, prieinamas kiekvienam piliečiui, nepaisant jo socialinės padėties. Tai nacionalinės svarbos uždavinys, glaudžiai susijęs ne tik su visuomenės gyvenimo kokybe ir bet ir su makroekonomika.

Teisė į sveikatą ir jos priežiūrą yra fundamentali žmogaus teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje. Tai yra pareiga, kurią valstybė privalo įgyvendinti.

Deja, šiandien Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai vieni iš pačių blogiausių Europoje. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – apie 74 m., o vyrų vos siekia 65 m. Itin didelį susirūpinimą kelia tai, kad paskutiniai 5–8 gyvenimo metai neretai būna lydimi negalios, ligų, skausmų, nepakankamos priežiūros ir orumo stygiaus. Ypač daug valstybei kainuoja didelis sergamumas ir mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, keliuose, paskendimų, sušalimų, nužudymų ir savižudybių. Esame tarp daugiausiai besižudančių ir itin daug alkoholio suvartojančių šalių. Didelį susirūpinimą kelią mūsų vaikų fizinė ir psichinė sveikata. Pagal vaikų ir paauglių savižudybių skaičių pirmaujame Europoje, o paauglių patyčių lygis yra aukščiausias visame Vakarų pasaulyje. Alkoholio vartojimas tarp paauglių pasiekė beprecedentį lygį, o fizinio aktyvumo lygis yra itin žemas.

Pagrindiniu savo sveikatos politikos tikslu įvardijame tiek siekį prailginti gyvenimo trukmę, tiek ir gerinti gyvenimo kokybę bei didinti sveikų gyvenimo metų skaičių. Sveikatos visuose gyvenimo etapuose sąlyga – sveikata visose politikose. Sveikata tik nedidele dalimi priklauso nuo sveikatos priežiūros sistemos. Daug didesnę reikšmę gyventojų sveikatai turi sveikatai žalingų verslo sektorių reguliavimas, fiskalinė politika, švietimas ir ugdymas, aplinkos apsauga ir pan. Daugelio ligų ir mirčių galima išvengti, nes jos priklauso nuo pačių žmonių elgsenos ar aplinkos veiksnių. 2013 m. Pasaulio sveikatos organizacijos eksperto M. Marmoto ataskaitoje apie sveikatos būklę išskirtos trys pagrindinės didelių sveikatos netolygumų priežastys: 1) visuomenės socialiniai-ekonominiai netolygumai; 2) labai gausus alkoholio vartojimas; 3) su išsimokslinimu susiję blogi sveikatos rodikliai. Kaip matyti, visos šios priežasčių grupės rodo, kad visuomenės sveikata visų pirma priklauso nuo švietimo apie sveikatą, kitaip tariant – nuo sveikatos visose politikose.

Deja, iki šiol realios lyderystės iš sveikatos sektoriaus trūksta, sveikatos visose politikose politika geriausiu atveju yra tik deklaruojama, o sveikatos argumentai nusileisdavo trumparegiškiems tabako ar alkoholio verslo interesams.

Savo programa siekiame apimti visus tris pagrindinius sveikatos apsaugos lygmenis: 1) ligų ir sutrikimų prevenciją; 2) ankstyvą sveikatos problemų nustatymą ir efektyvios pagalbos suteikimą; 3) įrodymais pagrįstą efektyvų, visiems prieinamą kvalifikuotą ligų gydymą. Juose siūlome konkrečias esamos politikos tobulinimo priemones.

Didžiausią dalį Lietuvoje sudaro mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų, onkologinių susirgimų ir mirtys nuo išorinių mirties priežasčių (savižudybės, mirtys keliuose, sušalimai, traumos ir kt.). Daugumą šių problemų būtų galima išspręsti suvaldžius pagrindinius rizikos veiksnius, tokius kaip alkoholio, tabako vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, sveikatai nepalanki mityba, psichosocialinės problemos (stresas ir kt.).

Išskyrus labai retas išimtis, nereikia išradinėti naujų priemonių. Daugybę metų Lietuva nesugebėjo įdiegti ar įgyvendinti su šių rizikos veiksnių prevencija susijusių mokslu pagrįstų efektyvių priemonių net ir tais atvejais, kai buvo jau prisiėmusi tarptautinius įsipareigojimus, kaip Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencijos atveju.

Itin svarbu ir tai, kad Lietuva turėtų tinkamą sveikatos stebėsenos sistemą. Ilgą laiką buvusi lydere, Lietuva nusigręžia nuo Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimų, stebėsenos tyrimai vykdomi nekoordinuotai, galimai neracionaliai naudojant finansinius ir žmogiškuosius išteklius, komplikuojant ilgalaikio palyginimo galimybes. Todėl būtina grįžti ir stiprinti ilgalaikius stebėsenos tyrimus ir planuoti mokslinių tyrimų galimybes atsiradus e-sveikatos sistemai.

To siekdami veiksime penkiomis kryptimis:

• Formuosime efektyvią ir skaidrią sveikatos apsaugos sistemą;
• Plėtosime efektyvią ligų prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir šeimos mediciną;
• Įgyvendinsime aktyvią kovos su žalingais įpročiais programą;
• Stiprinsime psichikos sveikatos paslaugas;
• Sieksime sveikatos visose politikose.

Veiksminga ir skaidri sveikatos apsaugos sistema

 

Žmonių sveikata ir gyvenimo kokybė ženkliai priklauso nuo sveikatos apsaugos sistemos efektyvumo. Būtent veiksminga medicinos pagalba, o ne fizinis gydymo įstaigos artumas, lemia sveikatos apsaugos sistemos kokybę.

Daug metų nebuvo aiškios politinės valios siekiant asmens sveikatos priežiūros sistemą padaryti efektyvesnę. Vykdyta daug reformų, kurios niekada nebuvo pabaigtos iki galo dėl ryžto priimti tinkamus sprendimus stokos. Reformos buvo tik „kosmetinės“, o ne siekiant visą sistemą padaryti efektyvią. Todėl LVŽS Lietuvos sveikatos apsaugos politikos įvardija siekį užtikrinti veiksmingą pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų tinklas turi apimti šeimos gydytojus, sustiprintą ligonių bei silpnos sveikatos asmenų priežiūrą namuose, išplėstą paslaugų spektrą teikiančias ambulatorinio gydymo įstaigas, kiekvienam gyventojui prieinamas visuomenės sveikatos bei ligų prevencijos paslaugas. Kartu siekiame, kad jas darniai papildytų sveikatos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų indėlis.

Aukšto lygio specializuota pagalba turėtų suteikti itin kvalifikuoti specialistai centruose, į kuriuos gyventojai būtų nugabenami per maksimaliai trumpą laiką. Kalbant apie sudėtingas sveikatos apsaugos paslaugas svarbiausiu laikome ne įstaigos rentabilumą, o aukštą paslaugų kokybę ir pacientų saugumą. Daugelyje ES šalių intensyvaus gydymo ligoninė aptarnauja 100–200 tūkst. gyventojų, o privalomas gimdymų skaičius vienoje ligoninėje, laikomas reikalingu naujagimių ir motinų saugai užtikrinti, yra 3–5 kartus didesnis negu Lietuvoje. Toliau esančių, tačiau aukštesnės kokybės paslaugas teikiančių ligoninių pasiekiamumo problemos spręstinos gerinant gydymo organizavimą ir vystant logistiką.

Kartu būtina spręsti struktūrines problemas, tokias kaip perteklinis ligoninių, gydytojų ir lovų skaičius. Vien vietų ligoninėse turime 43 proc. daugiau negu ES vidurkis, o ligoniai apie 34 proc. dažniau guldomi į ligoninę nei ES vidurkis. Pastaroji praktika yra itin brangi, kainuojanti iki 6 kartų daugiau nei ambulatorinė pagalba. Todėl sveikatos apsaugos srityje ketiname veikti šiomis kryptimis:

 

1. Užtikrinsime pirminės asmens sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę visuose regionuose, optimaliai planuojant šias paslaugas teikiančių įstaigų tinklą, praplečiant šias paslaugas teikiančios komandos kompetenciją bei ją išplečiant (įtraukiant socialinius darbuotojus ir kitus specialistus);

 

1. Sieksime centralizuoti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) administravimą Lietuvos regionuose. Tokiu būdu užtikrinsime didesnį veiklos bei lėšų naudojimo veiksmingumą;

 

1. Skatinsime gerosios valdysenos principų (ISO 9000 serijos standartai) įdiegimą ir užtikrinimą valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose, deramą esamos e-sveikatos sistemos veikimą ir jau sukurtų elektroninių įrankių išnaudojimą, keldami tikslą, kad iki 2020 m. neliktų popierinių receptų;

 

1. Tobulinsime Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų kokybės rodiklių monitoringo sistemą, sieksime, kad jie būtų ne vien kiekybiniai, bet ir kokybiniai, t. y. vertintų ir teikiant paslaugas pasiektus sveikatos rodiklius, užtikrinsime jų viešumą ir prieinamumą;

 

1. Stiprinsime sveikatos stebėsenos sistemą. Ilgą laiką buvusi lydere, pastaraisiais metais Lietuva nusigręžė nuo Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimų išvadų, sveikatos rodiklių stebėsena vykdoma nekoordinuotai, ne visuomet racionaliai naudojant finansinius ir žmogiškuosius išteklius, komplikuojant ilgalaikio palyginimo galimybes. Todėl būtina grįžti ir stiprinti ilgalaikius stebėsenos tyrimus, skatinti sveikatos mokslinius tyrimus ir efektyviai panaudoti e-sveikatos sistemoje sukaupiamus duomenis;

 

1. Siekdami efektyvaus išteklių naudojimo bei atsižvelgdami į pasaulinę praktiką, pirmenybę teiksime ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai ir didinsime jų prieinamumą. Plėtojant sveikatos priežiūros paslaugas rajonuose didelį dėmesį skirsime dienos stacionaro paslaugoms. Kartu keliame tikslą pasiekti, kad socialinės rizikos grupėms ir pagyvenusiems asmenims būtų deramai užtikrinamos pavežimo iki sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos;

 

1. Stiprinsime antrinio ir tretinio gydymo įstaigų pasiekiamumą, remdami vietos savivaldos pastangas užtikrinti atitinkamas pavėžėjimo paslaugas rajonų, miestelių ir kaimų gyventojams, kuriems sudėtinga pasiekti šias įstaigas;

 

1. Didinsime greitosios medicinos pagalbos tarnybos prieinamumą ir veiklos efektyvumą. Pastarųjų ketverių penkerių metų patirtis patvirtino sprendimo centralizuoti greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerinę tarnybą efektyvumą. Sieksime žengti kitą žingsnį ir, nebūtinai stambinant GMP tarnybas, keisti jų darbo organizavimo principus, atsiejant jų aptarnaujamas teritorijas nuo savivaldybių ribų, organizuojant keletą savivaldybių aptarnaujančias tarnybas. Ilgalaikėje perspektyvoje kartu su regioninio valdymo reforma GMP sieksime perduoti regionų lygmeniui, tokiu būdu racionalizuojant išteklių panaudojimą;

 

1. Daugiau dėmesio skirsime greitosios medicinos pagalbos veiklos kokybei. Peržiūrėsime jau keletą metų taikomą amerikietišką iškvietimų aptarnavimo algoritmą, kai praktiškai visais iškvietimų atvejais siunčiama brigada. Didžioji dalis, per 70 proc. iškvietimų, yra dėl lėtinių ir nepavojingų gyvybei priežasčių, kas didina GMP tarnybos sąnaudas ir mažina galimybę skubiai gauti greitosios medicinos pagalbos paslaugą gyvybei gresiančiu atveju. Taip pat be reikalo apkraunami ligoninių priėmimo kambariai ir rimtai sutrikdomas ligoninių darbas, į kurias ypač nakties metu praktiškai atvežami visi iškvietę GMP pacientai. Turint omenyje, kad didžioji dalis šių pacientų nėra guldomi į stacionarus, jiems iškyla didelės problemos grįžti į namus, ypač nakties metu. Šiai problemai spręsti sieksime organizuoti visos paros šeimos gydytojų budėjimus teritorijose. Tokie gydytojai, apimantys visą ar dalį savivaldybės teritorijos, perimtų didžiąją dalį iškvietimų, GMP palikdami tik sunkesnius atvejus. Galimas laikinas sprendimas – GMP dispečerinėje organizuojama visą parą dirbančio konsultanto tarnyba, kuri telefonu konsultuotų GMP kviečiančius pacientus, pagrįstas sėkminga Liverpulio (Jungtinė Karalystė), Kauno rajono GMPS 1992–1995 m. patirtimi;

 

1. Skatinsime organų donorystę. Remsime visuomenės informuotumo didinimą apie organų donorystės teikiamą naudą;

 

1. Tobulinsime integruotos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą, užtikrinant būtiną aukščiausio lygio skubią pagalbą per „auksinę“ valandą. Keliame tikslą pasiekti, kad tokias atvejais, kaip miokardo infarktas, insultas, traumos, apsinuodijimas, nudegimai, neonatologinė pagalba, pavojingos infekcinės ligos, pacientai be jokių biurokratinių trukdžių per nustatytą laiką patektų į reikiamo lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas;

 

1. Parengsime įrodymais ir gerąja tarptautine praktika pagrįstą sveikatos paslaugų vertės apskaičiavimo metodiką ir pagal ją perskaičiuosime teikiamų ASPĮ paslaugų įkainius. Sveikatos apsaugos paslaugų kaina turi atitikti sąnaudas, įskaitant deramą gydytų darbo užmokestį, reikiamos įrangos ir medžiagų įsigijimą, infrastruktūros išlaikymo kaštus;

 

1. Sieksime, kad kiekvienam gyventojui būtų prieinamos ne tik asmens sveikatos, bet ir visuomenės sveikatos bei ligų prevencijos paslaugos. Tuo tikslu skatinsime gyvensenos medicinos specialistų įtraukimą į šeimos gydytojų komandas. Užtikrinsime, kad specializuota ir sudėtinga pagalba suteiktų kvalifikuoti specialistai centruose, į kuriuos gyventojai būtų nugabenami per trumpiausią įmanomą laiką;

 

1. Sieksime racionaliai naudoti sveikatos apsaugai skirtas lėšas. Sieksime užtikrinti skaidrius viešuosius pirkimus, gyventojų poreikį atitinkančią ligoninių infrastruktūrą, vaistų, reikiamos medicininės įrangos įsigijimą vadovaujantis geriausio kainos ir kokybės santykio principu, kartu skatindami valstybines gydymo įstaigas racionaliai naudoti savo išteklius. Išlaikysime centralizuoto lėšų skirstymo principą konkretiems nacionaliniams uždaviniams įgyvendinti, stambiems sveikatos apsaugos centrams statyti ar ypač brangiai ir unikaliai įrangai įsigyti;

 

1. Stiprinsime ambulatorinių medicinos ir socialinės priežiūros įstaigų tinklą bei jų teikiamų paslaugų įvairovę, kartu skatindami bendradarbiavimą su sveikatos apsaugos srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis, pacientų organizacijomis, gydytojų ir slaugytojų atstovų nuomonei, kaip vienam pagrindinių sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimo kokybės rodikliui, ir kartu siekdami didesnės sveikos visuomenės ir pacientų įtraukties į sveikatos išsaugojimą ir ligų gydymą. Ši sinergija leis išplėsti teikiamų paslaugų spektrą bei užtikrinti aukštesnę jų kokybę. Praktiškai įgyvendindami bendruomeninių paslaugų koncepciją, tokiose įstaigose suderinsime sveikatos apsaugos, socialines, sveikatinimo bei kitas paslaugas. Lengvinsime sąlygas savanorystei sveikatos įstaigose plėtoti. Ilgalaikis šios veiklos tikslas – aktyvus visos visuomenės, bet ypač – vyresnio amžiaus ir ligotų asmenų dalyvavimas įvairiose sveikatinimo iniciatyvose, kaip pvz., Trečiojo amžiaus universitetai, klubai, mankštos grupės, sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir kt.;

 

1. Sveikatos apsaugos politikoje itin didelį dėmesį skirsime padidintos socialinės ir medicininės rizikos atvejams. Tokios pacientų grupės, kaip asmenys, patiriantys socialinę riziką, taip pat nėščiosios, ypač komplikacijų ar priklausomybių atvejais, senjorai, dauginiais lėtiniais susirgimais sergantieji, neįgalieji, sulauks atskiro dėmesio ir jų poreikiams labiau pritaikytų kompleksinių sveikatos ir socialinių paslaugų.

 

Įrodymais pagrįstas, visiems prieinamas, kvalifikuotas gydymas

 

Sveikatos apsaugos sistemos organizavimo tikslu įvardijame ne fiziškai arti esančių gydymo įstaigų steigimą, bet operatyvų kvalifikuotų ir prieinamų paslaugų teikimą.

Vertinant pagal diagnostinės medicinos įrangos kriterijų, Lietuva yra Europos valstybių sąrašo viduryje. Tačiau turimą įrangą naudojame neveiksmingai ir pagal šį kriterijų stipriai atsiliekame nuo kitų ES šalių. Viena tokio neefektyvaus įrangos panaudojimo priežasčių – neracionalus intensyvaus gydymo įstaigų tinklas. Ne mažiau aktuali lieka ir vaistų kompensavimo problema. Galbūt dėl neracionalaus lėšų šiai sričiai panaudojimo atsiliekame modernių, molekulinių, individualizuotų vaistų registravimo procese, gydymo metodikų diegime. Nepakankamai įvertindami ne tik gyvenimo trukmės prailginimo, bet ir gyvenimo kokybės pagerinimo rodiklį, užkertame kelią moderniems vaistams, kurie išsivysčiusiose šalyse seniai taikomi. Elektroninės sveikatos sistemos diegimas padėtų pasiekti skaidrumą vaistų išrašymo srityje, aiškiai pamatant ar išrašant medikamentus nėra teikiamas prioritetas kurios nors vienos farmacinės kompanijos vaistams.

Tuo tikslu sveikatos apsaugos sistemos tobulinimo tikslais įvardijame:

 

1. Koncentruoti sudėtingesnių ligų gydymo paslaugas pagrindiniuose centruose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, taip užtikrinant efektyvų turimos techninės medicinos įrangos panaudojimą. Kartu keliame tikslą itin sudėtingų ligų gydymą ar sudėtingų operacijų atlikimą koncentruoti didžiausią patirtį turinčiuose centruose;

 

1. Kartu, atsižvelgdami į medicinos paslaugų prieinamumo svarbą bei teigiamą poveikį gyvenimo labiau nuo didžiųjų miestų nutolusiose vietovėse kokybei, sieksime kad pirminės sveikatos priežiūros paslaugos, šeimos gydytojų kabinetai būtų fiziškai nesunkiai pasiekiami kuo didesniam gyventojų skaičiui;

 

1. Atsižvelgdami į tai, jog mediko profesija reikalauja nuolatinio kvalifikacijos kėlimo ir turimų žinių atnaujinimo, investuosime į specialistų kvalifikacijos kėlimą, deramą dėmesį skirsime medicinos ir vadovaujančiojo personalo kvalifikacijos kėlimui, kompetencijoms sveikatos vadybos, ekonomikos bei lyderystės srityse;

 

1. Iš pagrindų peržiūrėsime vaistų politiką. Sieksime, kad sprendimą dėl vaistų kompensavimo atsižvelgiant į valstybės galimybes lemtų nepriklausomas farmakoekonominis vertinimas, specialistų draugijų rekomendacijos būtų viešos ir skaidrios, būtų plačiau naudojami modernūs individualizuoti vaistai. Stiprinsime sprendimus dėl vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašą priimančios Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių nepriklausomumą nuo išorinio poveikio. Siekdami sumažinti vaistų ir medikamentų kainą, ieškosime galimybių bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis tiek vaistų registravimo, tiek jų pirkimo srityse, elektroninės sveikatos sistemos pagalba sieksime skaidrumo išrašant vaistus, vertindami, ar išrašant medikamentus nėra teikiamas prioritetas kurios nors vienos farmacinės kompanijos vaistams.

 

Geros darbo sąlygos medikui

 

Efektyvios sveikatos apsaugos sistemos veikimas neįmanomas be gerų darbo sąlygų gydytojams. Tai apima tiek darbo užmokestį, tiek ir techninę įrangą bei jos efektyvų išnaudojimą. Todėl mes sieksime humaniškumo, etikos ir holistinio požiūrio grąžinimo į sveikatos apsaugos sistemą bei deramų sąlygų darbui ir tobulėjimui užtikrinimo šiomis priemonėmis:

 

1. Dėsime pastangas medikų darbo aplinkos gerinimui. Tai apims tiek technologines priemones, skirtas maksimaliai palengvinti gydytojo darbą ir sumažinti techninio darbo apimtis, tokias kaip elektroninės sveikatos, telemedicinos ir mobiliosios sveikatos technologijas, tiek ir psichologinės aplinkos gerinimą ir pagalbos teikimą, spręsime ir korupcijos medicinos srityje klausimus;

 

1. Siekiame, jog medikų darbo užmokestis taptų toks, kad gydytojas galėtų oriai gyventi ir išlaikyti šeimą dirbdamas vienu etatu. Tuo tikslu vertinsime paslaugų teikimo tinklo optimizavimo galimybes, sutaupytas infrastruktūros išlaikymo lėšas skiriant darbo užmokesčiui. Šiuo klausimu didelį dėmesį skirsime ne tik gydytojų, bet ir itin sparčiai emigruojančio ar jau ydinga tradicija tapusio dirbančio keliose sveikatos priežiūros įstaigose viduriniojo personalo (ypač slaugytojų) atlyginimų klausimams;

 

1. Sieksime, kad darbo užmokestis sveikatos apsaugos sistemoje būtų susijęs ne tik su atliktų paslaugų skaičiumi, bet ir su paslaugų kokybe ir sveikatos rodikliais. Šį principą visų pirma plėtosime šeimos gydytojo ir visuomenės sveikatos paslaugų srityse;

 

1. Spręsime likusias teisines problemas, tokias, kaip žalos atlyginimo be kaltės reglamentavimo, gydytojo atsakomybės draudimo klausimai. Tokiu būdu bus atsisakoma ydingos praktikos, skatinančios slėpti klaidas medicinoje ir pasmerkiančios bylinėtis nukentėjusiuosius bei klaidą padariusius medikus;

 

1. Kartu su praktiniu į regionų atgaivinimą orientuotos regioninės politikos įgyvendinimu diegsime priemones, skatinančias šeimos gydytojų ir jų komandų įsikūrimą regionuose. Tuo tikslu konkrečiose vietovėse siūlysime apgyvendinimo ir kabineto įsteigimo pagalbos paketą šeimos gydytojams, norintiems įsikurti regionuose. Tokiu būdu bus užtikrintas fizinis pagalbos prieinamumas ir kartu sukuriamos patrauklios sąlygos šeimos gydytojams derinti darbą bei kokybiškesnį šeimos gyvenimą regionuose;

 

1. Atsižvelgdami į konkretų poreikį, lanksčiai spręsime specifines konkretiems regionams būdingas sveikatos apsaugos problemas, pavyzdžiui, papildomų išteklių rengimo ir mobilizavimo srityse, kur gydytojų itin trūksta. Tam pavyzdžiu pasitarnaus geresnis gydytojų skaičiaus planavimas ar geroji tarptautinė praktika, tokia kaip priklausomybės konsultantų rengimas ir integravimas savivaldybių ar net seniūnijų lygmeniu (Lenkijos patirtis įgyvendinant PARPA programą);

 

1. Didelį dėmesį skirsime visuomenės sveikatos biurų veiklai, kaip ligų prevencijos priemonei. Sieksime maksimaliai išnaudoti turimą visuomenės sveikatos biurų potencialą, geriau integruojant šią grandį į sveikatos priežiūros sistemą. Šių institucijų vietą matome ne paslaugų teikėjo, bet savivaldybės sveikatos skyriaus sudėtyje kaip visuomenės sveikatos specialistų konsultantų ir vadybininkų, dirbančių su kitų sektorių specialistais – pedagogais, ikimokyklinių įstaigų specialistais, slaugytojais, socialiniais darbuotojais, bendruomenių ir NVO aktyvistais, ,,pasiekiančiais“ visus bendruomenės lygmenis. Jie turi būti aprūpinami pakankamais žmogiškaisiais ištekliais, finansavimu, turi turėti konkrečius reguliariai peržiūrimus veiklos tikslus, kuriuos gali nustatyti tik strateginiu lygmeniu mąstanti Sveikatos apsaugos ministerija. Diegsime nuolatinį visuomenės sveikatos biurų veiklos vertinimą pagal konkrečius pasiekimus visuomenės sveikatos srityje.

 

 

Efektyvi ligų prevencija, ankstyvoji diagnostika ir šeimos medicina

 

Mes siekiame, kad ligų prevencija ir sveikos gyvensenos skatinimas taptų visos sveikatos politikos pagrindu. Valstybė privalo skatinti ir remti iniciatyvas ir sritis, kurios prisideda prie Lietuvos gyventojų sveikatos išsaugojimo. Ilgalaikėje perspektyvoje mes siekiame politinių partijų susitarimo dėl konkrečios biudžeto ar BVP dalies, skiriamos piliečių sveikatai, kurios konkreti dalis tektų ligų prevencijai. Kartu į sveikatos išsaugojimo ir ligų prevencijos veiklą svarbu įtraukti ir bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas.

Ne mažiau svarbu akcentuoti pirminę ligų prevenciją ir profilaktiką. Moksliniai tyrimai rodo, kad suvaldžius pagrindinius sveikatos rizikos veiksnius būtų įmanoma išvengti apie 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų ir apie 30 proc. onkologinių susirgimų. Derėtų iš visos plačios susirgimų gamos išskirti širdies ir kraujotakos susirgimų problemą ne tik dėl mirtingumo nuo šių ligų paplitimo Lietuvoje, bet ir dėl to, kad mokslui yra žinomos jų priežastys ir situacijos valdymo priemonės. Tai netinkama ir gausi nesočiųjų riebalų mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas ir tabako ir alkoholio vartojimas. Trečią po nelaimingų atsitikimų mirčių priežastį – mirtingumą nuo vėžinių susirgimų, reiktų susieti su ankstyvu susirgimų išaiškinimu, profilaktinių programų įgyvendinimu. Ne be reikalo sveikatos draudimas, apmokėdamas šeimos gydytojo institucijai už darbą, orientuoja jį į profilaktiką ir kasmet didina apmokėjimo už skatinamąsias paslaugas ir gerus rezultatus dalį. Čia įeina ir didžioji valstybinių profilaktinių programų vykdymo apmokėjimo dalis. Dabar yra 17 tokių papildomo mokėjimo pozicijų ir šios veiklos apmokėjimo proporcija padidėjo iki daugiau negu 20 proc. Vadovaujantis kitų šalių gerąja patirtimi siektina proporcija būtų apie 35–40 proc. Norint pagerinti šį darbą, būtina ne tik toliau didinti šių paslaugų apmokėjimą, bet ir profilaktinį darbą padaryti svarbesniu kriterijumi vertinant visą PSP grandies veiklą.

Šiuo metu veikiančios pirminės sveikatos priežiūros grandies veikla neretai yra neefektyvi didele dalimi dėl to, jog šeimos gydytojo institucija netapo centrine jos figūra. Priešingai – dėl politinio ryžto trūkumo ir medikų pasipriešinimo netgi žengta atgal. Į pirminę sveikatos priežiūros grandį gražinami pediatrai, kai kuriose įstaigose liko greta šeimos gydytojų dirbti antro lygio specialistai. Tai ne tik neskatina šeimos gydytojų tobulėti, netgi priešingai. Tokia nevykusi organizacija neleidžia įgyvendinti svarbiausio sveikatos priežiūros kokybę lemiančio principo – holistinio požiūrio į sergantį žmogų. Dėl netobulo pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo įsigalioja „gynybinė medicina“. Šeimos gydytojai nenori imtis platesnių funkcijų, dėl to antro lygio specialistus ir stacionarinę grandį užplūsta be rimtesnio pagrindo siunčiami pacientai.[2] Dubliuojamas darbas ne tik didina sistemos išlaidas, kelia pagrįstą žmonių pasipiktinimą dėl labai ilgų eilių pas specialistus, bet ir sudaro labai rimtą grėsmę laiku gauti reikiamą pagalbą sunkiems ligoniams.

Todėl įsipareigojame savo veiklą sveikatos apsaugos srityje orientuoti į šiuos tikslus:

 

1. Esant galimybei mokestinėmis priemonėmis sieksime riboti sritis, kurios blogina gyventojų sveikatą: tabako ir alkoholio gamyba ir prekyba, sveikatai nepalankių maisto produktų gamyba ir prekyba, aplinką teršiantys įrenginiai ir pan. Ribosime bet kokią paramą šioms sritims;

 

1. Sieksime palengvinti gydytojo darbą, visų pirma mažinant gydytojui tenkančio techninio darbo apimtis. Didžiausias galimybes tam pasiekti matome plačiau naudojant e-sveikatos ir m-sveikatos priemones, taip pat peržiūrint ir supaprastinant techninius teisės aktus, reglamentuojančius gydytojo atliekamas procedūras;

 

1. Sieksime sumažinti pacientų skaičių, tenkantį vienam šeimos gydytojui. Tokiu būdu gydytojas galės daugiau laiko skirti pacientui ir jo sveikatos problemoms;

 

1. Kelsime visų grandžių medicinos darbuotojų darbo užmokestį. Tam numatome peržiūrėti darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, didinti ne tik apmokėjimą už įstaigoje prisirašiusių asmenų skaičių, bet ir už suteiktas paslaugas. Svarstysime galimybę medicinos darbuotojus skatinti už gerus sveikatos rodiklius, taip motyvuojant aktyviau kontroliuoti rizikos veiksnius;

 

1. Ilgalaikėje perspektyvoje siūlysime išplėsti šeimos gydytojo komandą, į ją įtraukiant gyvensenos medicinos specialistą. Kartu ieškosime galimybių medicinos žemesnės grandies personalo (ypač slaugytojų, med. seserų ir kt.) kompetencijoms tobulinti, išmaniesiems slaugytojams rengti, tokiu būdu sumažinant gydytojų darbo krūvį;

 

1. Itin didelį dėmesį skirsime vėžinių ir kitų susirgimų prevencijai bei ankstyvajai diagnostikai. Plėsime efektyvių ir mokslu pagrįstų patikrų, tokių kaip krūties, gimdos kaklelio vėžio, storosios žarnos vėžio patikrų taikymą, tokiu būdu mažindami intervencinio gydymo poreikį bei didindami galimybę išgydyti šias ligas, kai jos nustatomos ankstyvoje stadijoje;

 

1. Mažinsime sveikatos apsaugos paslaugų kokybės netolygumus šalyje užtikrindami kokybišką vėžinių susirgimų profilaktiką, aktyviai dalyvausime planuojant ir įgyvendinant efektyvius, sisteminius veiksmingų gyventojų sveikatai patikrų organizavimo, koordinavimo ir rezultatų vertinimo nacionaliniu mastu sprendimus. Tam, kad padėtume labiau nuo centrų nutolusiuose regionuose gyvenantiems asmenims atvykti į vėžio patikras, ieškosime galimybės valstybei įsigyti kilnojamą vėžio patikrų laboratoriją, kuri pagal sudarytą grafiką atvyktų į labiau nuo centrų nutolusias Lietuvos gyvenvietes ir sudarytų galimybę atlikti vėžio patikras vietoje;

 

1. Skatinsime aktyvesnę šeimos gydytojo komandos veiklą vykdant ligų profilaktiką ir ligų patikras. Tam numatome susieti didesnę dalį jų darbo užmokesčio su apmokėjimu už papildomas paslaugas ir skatinant už gyventojų sveikatos rodiklių gerėjimą aptarnaujamoje teritorijoje;

 

1. Sudarysime galimybę dalį savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio skirti sveiką gyvenimo būdą skatinančioms organizacijoms. Šiuo metu Lietuvos gyventojai gali iki 2 proc. pajamų mokesčio (GPM) skirti juridiniams asmenims, turintiems teisę gauti paramą, ir papildomai – 1 proc. sumokėto GPM dydžio – politinėms partijoms. Sudarysime galimybę gyventojams šį 1 proc. savo sumokėto GPM sumos skirti sveiką gyvenimo būdą skatinančioms organizacijoms kartu panaikindami privilegiją politinėms partijoms gauti papildomą 1 proc. sumokėto GPM dydžio paramą.

 

Veiksminga kova su žalingais įpročiais, pagalba nukentėjusiesiems

 

Alkoholinių gėrimų ir tabako vartojimas yra du iš keturių pagrindinių sveikatos rizikos veiksnių, prisidedančių prie didelės dalies lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo. Todėl šių rizikos veiksnių kontrolei bet kuri atsakinga vyriausybė turi skirti ypatingą dėmesį.

Alkoholio vartojimas yra vienas pačių svarbiausių rizikos veiksnių po mažo fizinio aktyvumo ir neteisingos mitybos, ypač stipriai neigiamai veikiantis visuomenės sveikatą. Alkoholis siejamas su sergamumu vėžinėmis ligomis, apsinuodijimais, širdies ir kraujagyslių ligomis, traumomis, savižudybėmis, nužudymais. Lietuvoje kas šeštas vyresnis nei 15 metų vyras patiria su alkoholio vartojimu susijusių sveikatos sutrikimų. Todėl net ir nežymus jo vartojimo sumažėjimas greitai ir ženkliai atsispindi pagerėjusiais visuomenės sveikatos bei ekonomikos rodikliais. Efektyviausios jo vartojimo mažinimo priemonės, grįstos mokslo įrodymais, ekonominėmis studijomis ir daugelio šalių patirtimi, seniai ir puikiai žinomos Lietuvoje. Tačiau, nepaisant akivaizdžių įrodymų, net šaliai atsidūrus dėl tokio gausaus alkoholio vartojimo kritinėje situacijoje, nepavyksta priimti ir įgyvendinti efektyvios alkoholio kontrolės politikos.

Alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija apima du esminius dalykus – tai pasiūlos ir paklausos mažinimas. Paklausos mažinimas, net taikant mokslo įrodymais grįstas priemones, efektyvus gali būti tik kartu su valstybine alkoholio pasiūlos mažinimo politika.

Mokslo įrodyta, kad vien tik turimos žinios nekeičia elgsenos. Žinoma, kad vaiko amžiuje, kai formuojasi pagrindinės gyvenimo ir elgsenos nuostatos, didžiausią reikšmę turi pavyzdys (šeimoje, mokykloje, tarp draugų, viešosiose erdvėse ir t. t.), todėl būtina atsisakyti ,,sovietinių sanitarinio švietimo namų“ metodų – paskaitų, papildomų pamokų, neaiškaus efektyvumo renginių ir t. t. Viešojoje sveikatos komunikacijoje turi būti taikomi tokie pat efektyvūs ir profesionalūs nuostatų formavimo metodai, kuriuos naudoja tabako, alkoholio ar azartinių lošimų pramonė, prieš tai visiškai eliminavus minėtų verslų reklamą. Efektyvių socialinių įgūdžių ugdymo programų pagalba turėtų pagerinti tokias asmenines psichologines savybes kaip pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas ir kt., suformuoti socialaus elgesio įgūdžius. Įmanoma ir būtina surasti, parengti ir integruoti į bendraamžių grupes gero elgesio lyderius. Tokius ir panašius metodus turi būti įsisavinę visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys ugdymo įstaigose, o ugdymo įstaigos privalo neapsiriboti vien moksleivių rengimu egzaminams, bet kartu susitelkti ir į jauno žmogaus parengimą gyventi visuomenėje.

Priklausomybės ligų gydymas itin aktualus, tačiau šiandien nepakankamai prieinamas. Nesertifikuojami ir praktiškai valstybės nėra finansuojami nevyriausybinių organizacijų reabilitacijos centrai. Vykdoma daug mėgėjiškų iniciatyvų, dėl kurių ne tik kuriamos nemoksliškos iliuzijos, bet ir išvaistomos nemažos lėšos. Siekdami ištaisyti visuomenės švietimo ir žalingų įpročių prevencijos praktikos esamus trūkumus:

 

1. Formuosime pagalbos priklausomiems bei norintiems atsisakyti žalingų įpročių asmenims sistemą. Ji apims ankstyvą nustatymą ir minimalias intervencijas pirminės sveikatos priežiūros grandyje, konsultacinių paslaugų plėtrą psichikos sveikatos centruose, priklausomybių konsultantų plėtrą regionuose, efektyvią ir mokslu pagrįstą pagalbą priklausomybės ligų centruose, priklausomybių gydymo paslaugų ir medikamentų kompensavimą, geresnį probacijos mechanizmo išnaudojimą gydymui, telefoninės pagalbos liniją psichologinę ir psichoterapinę pagalbą, ir kt.;

 

 

1. Skatinsime visuomenės supratingumą apie alkoholio, tabako, azartinių lošimų sąlygojamą žalą. Remsime socialinę reklamą, skirtą žalingų įpročių prevencijai, skatinsime visuomenės informavimą apie alkoholio, tabako, azartinių lošimų žalą ir keliamas socialines grėsmes per socialinę reklamą, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių iniciatyvas priklausomybės nuo alkoholio problemoms spręsti, švietimo priemones mokyklose. Šiai veiklai finansuoti bus skiriama dalis už alkoholio bei tabako gaminius surenkamo akcizo;

 

1. Visiškai uždrausime alkoholinių gėrimų ir tabako reklamą. Tai itin svarbi priemonė siekiant mažinti vaikų alkoholio vartojimą ir vėlinti alkoholio vartojimo pradžios amžių. Kadangi televizija, interneto plėtra atima galimybes reguliuoti reklamos gavėjų amžių, matymo laiką ir pan., o galimi taikyti reklamos apribojimai reikalauja didelių administracinių resursų ir yra mažai efektyvūs, tik visiškas reklamos draudimas gali būti laikomas efektyviausia priemone;

 

1. Stiprinsime kovą su nelegalia alkoholio, tabako ir kitų narkotinių gaminių prekyba. Tam numatomas nuo tabako gamintojų nepriklausomos žymėjimo ir atsekamumo sistemos diegimas, geresnis e-policijos potencialo išnaudojimas, visuomenės švietimas apie kontrabandos žalą visuomenei, informatorių apie kontrabandą ir prekyba kontrabandinėmis prekėmis skatinimas;

 

1. Didinsime atsakomybę už alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams. Įteisinsime galimybę ūkio subjektui netekti licencijos už vienkartinius pažeidimus bei griežtesnę asmeninę šias nuostatas pažeidžiančių bei pažeisti skatinančių asmenų atsakomybę. Lietuvos teisinėje bazėje įtvirtinsime administracinių teisės pažeidimų imitavimo sąvoką, kuri leistų bendradarbiauti policijos pareigūnams ir nepilnamečiams, leidžiant taikyti Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Vokietijoje, JAV ir kitose šalyse veiksmingumą įrodžiusį slapto pirkėjo metodą;

 

Specifinės alkoholio kontrolės politikos priemonės, kurių imsimės

 

Esminiu mūsų siūlomos alkoholio kontrolės politikos siekiu įvardijame tikslą pasiekti, jog nepilnamečiai, besiformuojančios psichikos asmenys Lietuvoje neturėtų prieigos prie alkoholinių gėrimų, o pats alkoholio vartojimas visiems visuomenės nariams taptų kiek galima mažiau patrauklus. To siekdami:

 

1. Didinsime alkoholinių gėrimų akcizus. Tai darydami atsižvelgsime į skirtingų gėrimų grupių kainų elastingumus, ydingą skirtingų gėrimų rūšių apmokestinimą. Surinktų akcizų dalis bus skiriama socialinei reklamai, visuomenės sveikos gyvensenos įgūdžiams formuoti bei žiniasklaidos pajamų praradimams dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimui kompensuoti;

 

1. Mažinsime alkoholinių gėrimų prieinamumą. Tuo tikslu numatome alkoholio prekybą perkelti į valstybinį alkoholio prekybos monopolio tinklą, legalaus stipraus alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžiaus didinimą iki 20 metų, naktinės prekybos alkoholiu apribojimą, pardavimo vietų skaičiaus mažinimą. Didinsime atsakomybę už alkoholio prekybos tvarkos nesilaikymą, esant pakartotiniam pažeidimui dėl alkoholinių gėrimų pardavimo išsinešti viešojo maitinimo įmonėse, bus naikinama licencija. Skatinsime blaivių renginių organizavimą kaip priemonę formuoti suvokimą, jog alkoholis nėra būtina pasilinksminimo, poilsio ar atsipalaidavimo sąlyga;

 

1. Mažinsime alkoholinių gėrimų patrauklumą. Tabako gaminių pavyzdžiu įvesime privalomą alkoholio produktų žymėjimą informacija apie jo žalą. Tokio pat žymėjimo įteisinimo sieksime ir Europos Sąjungos lygmeniu;

 

1. Siekdami sumažinti vaikų ir paauglių susidomėjimą žalingais įpročiais, skatinsime nepilnamečių užimtumo didinimo priemones. Vienas pasiūlymų šioje srityje yra vaiko kortelės diegimas, į kurią kas mėnesį būtų pervedami užimtumui skirti pinigai, kuriuos būtų galima išleisti tik sveikatai palankiam užimtumui. Tai ne tik sudarytų galimybes geresniam užimtumui, bet ir sukurtų motyvaciją plėsti infrastruktūrą regionuose);

 

1. Stiprinsime vairavimo apsvaigus prevenciją. Sieksime iki nulio mažinti leistiną alkoholio promilių kraujyje ribą visiems vairuotojams, skatinsime modernių automatinių apsvaigimo fakto nustatymo sistemų su veido atpažinimu diegimą, įpareigojimą gydytis pažeidus taisykles ir kt., stiprinsime atsitiktinio vairuotojų testavimo praktikos taikymą;

 

1. Itin didelį dėmesį skirsime alkoholio vartojimo prevencijai didelės rizikos asmenų grupėse (alkoholio vartojimo prevencija tarp nėščiųjų, vaisingo amžiaus moterų ir Vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų prevencija).

 

Specifinės tabako kontrolės politikos priemonės, kurių imsimės:

 

Esminiu mūsų siūlomos tabako kontrolės politikos siekiu įvardijame visą Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos, parengtų rekomendacijų ir protokolų nuostatų įdiegimą Lietuvoje, o pats tabako gaminių vartojimas visiems visuomenės nariams taptų kiek galima mažiau patrauklus. To siekdami:

 

1. Didinsime akcizus tabako gaminiams. Ši priemonė turės būti įgyvendinama lygiagrečiai kartu su kovos su tabako gaminių kontrabanda stiprinimu bei motyvacinių priemonių pareigūnams plėtra;

 

1. Sieksime visiškai įgyvendinti draudimą tabako gamyba užsiimančioms įmonėms remti bet kokias visuomenines ar kitas veiklas. Tokiu būdu pilnai įgyvendinsime Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos nuostatas, reikalaujančias neleisti tabako pramonei bet kokia forma ir priemonėmis skirti finansinės ar kitokios paramos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims ir jų vykdomai veiklai;

 

1. Remsime pastangas tarptautiniu mastu diegti bendrinę tabako gaminių pakuotės formą. Bendrinė tabako gaminių pakuotė, kuri neturi jokių išskirtinių tekstinių ar grafinių prekės ženklų, logotipų, kurioje vienodu šriftu, dydžiu ir toje pačioje vietoje pateikiama grafinė informacija apie tabako žalą, sudaro dar daugiau galimybių užkirsti bet kokį kelią tabako pramonei išnaudoti tabako pakuotes reklamai;

 

1. Sieksime įteisinti tabako gaminių pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu. Tai reikš, jog prekybos vietoje pirkėjas, konkrečiai nepaprašęs, negalės matyti tabako gaminių;

 

1. Skatinsime pasyvaus rūkymo prevenciją ir nerūkymo zonų plėtrą. Taikysime ženklias nuobaudas už rūkymą balkonuose, lauko kavinėse, kitose bendro naudojimo patalpose ar viešose erdvėse. Teisiškai įtvirtinsime principą, ginantį nerūkančių žmonių teisę į aplinką be pasyvaus rūkymo grėsmės.

 

Specifinės azartinių lošimų kontrolės priemonės, kurių imsimės:

 

Esminiu mūsų siūlomos azartinių lošimų kontrolės politikos siekiu įvardijame tikslą pasiekti, jog nepilnamečiai, besiformuojančios psichikos asmenys Lietuvoje neturėtų prieigos prie azartinių lošimų paslaugų, o patys azartiniai lošimai visiems visuomenės nariams taptų kiek galima mažiau patrauklūs. To siekdami:

 

1. Nustatysime draudimą į automatų, bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti asmenis, jaunesnius nei 18 metų. Šiuo metu Azartinių lošimų įstatymas (ALĮ) nustato draudimą dalyvauti lošimuose jaunesniems nei 18 metų asmenims, tačiau nenumato draudimo tokiems asmenims būti lošimų organizavimo vietose. Siekiant užtikrinti efektyvią lošimų organizatorių kontrolę ir atsižvelgiant į tai, kad lošimai gali sukelti neigiamas pasekmes asmenims, tikslinga drausti jaunesniems nei 18 metų asmenims patekti į visas ALĮ nurodytas lošimų organizavimo vietas;

 

1. Nustatysime draudimą transliuoti azartinių lošimų reklamą televizijoje nuo 6 iki 23 valandos. ALĮ įtvirtintas draudimas reklamuoti azartinius lošimus ir nustatytas leidžiamos skelbti informacijos sąrašas. Atsižvelgiant į tai, kad lošimai gali sukelti neigiamas pasekmes lošėjams ir siekiant apsaugoti nepilnamečius, tikslinga nustatyti draudimą skelbti azartinių lošimų reklamą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 iki 23 valandos. Analogiškas draudimas taikomas alkoholio reklamai;

 

1. Teisiškai apribosime loterijoje dalyvaujančių žaidėjų amžių. Šiuo metu Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme (toliau – LĮ) nenumatytas draudimas dalyvauti loterijose asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, todėl nepilnamečiai turi teisę netrukdomai pirkti loterijos bilietus ir dalyvauti loterijose, kuriose galima laimėti piniginius ir daiktinius laimėjimus. Siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamos žaidimų įtakos, tikslinga papildyti įstatymą.

 

Esame liudininkai to, kad ir kitos visuomenės grupės susiduria su azartinių lošimų lemiamomis problemomis, o valstybėje stinga sisteminio požiūrio į šios problemos sprendimą, todėl:

1. Inicijuosime detalius azartinių lošimų (įskaitant loterijas, žaidimo aparatus ir kitus įrenginius) paplitimo tyrimus, kuriais sieksime išsiaiškinti lošimų keliamas problemas, tirdami sistemines jų prielaidas, konkrečias priežastis ir nagrinėdami galimus sprendimo būdus;

 

1. Sieksime, kad valstybė kauptų išsamius ir objektyvius su lošimų situacija susijusius duomenis, kurie depersonalizuoti būtų atviri ne tik akademinio pasaulio prieigai. Tyrimais nustačius atskirų lošimo rūšių paplitimo mastą ir įvertinus tų rūšių daromo žalingo poveikio lygį subalansuosime tiek dabar taikomų, tiek ir naujai siūlomų šio verslo ribojimų mastą. Skirsime dėmesį azartinių lošimų internete paplitimo problemai spręsti ir ieškosime tarptautinio sprendimo galimybių.

 

 

Prieinamos psichologinės paslaugos – gerėjanti psichikos sveikata

 

Lietuva iki šiol pasižymi itin blogais psichikos sveikatos rodikliais. Tai – tiek aukštas psichikos sutrikimų procentas, tiek ir paplitusios patyčios, klestinčios tiek mokyklose, tiek ir tarp suaugusiųjų, viešojoje erdvėje. Psichikos sutrikimų turintys asmenys vis dar stigmatizuojami, egzistuoja baimė kreiptis reikalingos pagalbos, bijant visuomenės atstūmimo ir pasmerkimo. Visa tai lemia aukštus savižudybių rodiklius tiek suaugusiųjų, tiek vaikų grupėse.

1996 m., pradėjus steigti ambulatorinius psichikos sveikatos priežiūros centrus ar skyrius, kuriuose ėmė dirbti specialistų komanda, ši sritis žengė didelį žingsnį pirmyn. Nuo stacionarios ir stigmatizuotos, itin institucionalizuotos pagalbos pasukta link bendruomeninio modelio. Sumažėjo hospitalizacijos apimtys, atsirado ES lėšomis įrengtų labai modernių dienos centrų, kurių gali pavydėti pačios turtingiausios šalys.

Deja, liko ir daug neišspręstų esminių problemų. Praktiškai nėra jokio ryšio tarp ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros centrų ir stacionarų. Centrų darbo stilius lieka pasyvus ir visiškai nesant specializuotos ambulatorinės slaugos bendruomenėje, išlieka prasti ryšiai arba jų iš viso nėra su socialinės rūpybos, vaikų teisių apsaugos tarnybomis, net su šeimos gydytojais (gali būti savarankiškai prisirašoma prie visai kitos įstaigos), todėl psichikos sutrikimų turintis pacientas lieka be jokios priežiūros. Krinta gyvenimo kokybė, o svarbiausia, kad liga labai dažnai atsinaujina.

Dėl šių priežasčių, taip pat neišvystytų, blogai finansuojamų ir nepakankamai prieinamų psichologinės ir psichoterapinės pagalbos paslaugų, psichikos sveikatos priežiūra vertintina kaip itin neefektyvi. Psichinės sveikatos priežiūros kokybę silpnina ir neretai neaukšta centruose dirbančių psichologų kvalifikacija, jų licencijavimo, veiklos rezultatų analizės nebuvimas. Struktūriškai šie centrai, kaip ir PSP įstaigos, nėra orientuoti į galutinį ir bendrą visos sveikatos sistemos siekiamą tikslą. Sveikatos sistemos siekiai nėra suderinti su visos Lietuvos sveikatos programos ir valstybės tikslais. Todėl mes įsipareigojame:

 

1. Didinsime psichologinės pagalbos veiksmingumą. Tam reikės išspręsti psichologų licencijavimo bei darbo kokybės vertinimo klausimus, skatinti psichologų darbo vietų plėtrą savivaldybėse ir sveikatos priežiūros įstaigose;

 

1. Didelį dėmesį skirsime vaikų ir suaugusiųjų patyčių prevencijai. Tuo tikslu skatinsime patyčių prevencijai skirtą socialinę reklamą, specifinių programų mokyklose vaikams diegimą, tėvams – tėvystės įgūdžių ugdymo programas. Stiprinsime emocinės pagalbos komponentą – telefoninės pagalbos ir psichologinės pagalbos prieinamumą;

 

1. Vykdysime efektyvią savižudybių prevencijos ir pagalbos į jas linkusiems asmenims politiką. Didinsime psichologinių paslaugų prieinamumą, išnaudosime savanoriškos veiklos, nevyriausybinio sektoriaus galimybes, plėtodami korporatyvinės socialinės atsakomybės principą, skatinsime verslo sektorių prisidėti prie valstybės organizuojamos, taip pat bendruomeninės ir savanoriškos psichologinės pagalbos tarnybų veiklos;

 

1. Skatinsime patyčių keliamos grėsmės suvokimą visuomenėje, psichiatrinės ir psichologinės pagalbos patyčių aukoms teikimo deinstitucionalizaciją, destigmatizaciją ir prieinamumo didinimą įtraukiant bendruomenės narius;

 

1. Visuose šalies regionuose diegsime bei finansuosime gerąja praktika pagrįstus savižudybių prevencijos ir postvencijos modelius, didinsime psichologinių ir psichiatrinių paslaugų prieinamumą;

 

1. Stiprindami psichiatrinės pagalbos paslaugas remsimės deinstitucionalizacijos, bendruomeninės pagalbos ir įgalinimo principais, sieksime plėsti psichoterapinių paslaugų spektrą;

 

1. Užtikrinsime pakankamą valstybės paramą telefoninėms emocinės pagalbos linijoms, siekdami, kad emocinė pagalba būtų prieinama kiekvienam gyventojui;

 

1. Užtikrinsime, kad psichologinė pagalba būtų prieinama stacionaraus gydymo pacientams ir būtų sukurtas efektyvus psichologų integracijos į sveikatos priežiūros sistemą ir jų apmokėjimo mechanizmas.

 

 

Sveikatos visose politikose principas

 

Žmonių sveikatos priežastys glūdi ne tik medicinoje, bet ir toli nuo jos. Sveikatai žalingi ir naudingi veiksniai egzistuoja įvairiausiose ūkio bei viešo gyvenimo srityse. Pavyzdžiui, trečdalis vietos savivaldos vykdomų funkcijų daro įtaką žmonių sveikatai. Todėl mes sveikatą įvardijame horizontaliu, visas viešojo gyvenimo sritis apimančiu tikslu.

Sveikatos politikai, kaip jokiai kitai, iliustruoti tinka moderniausia LEANs vadybos strategija, pagrįsta „Toyota“ gamybos principais, – svarbiausia kiekvienam žmogui įsisąmoninti, kad jo veikla yra neatsiejama didelės ūkio sistemos dalis ir beveik visada susijusi su galutiniu rezultatu – visuomenės sveikata ir gerove. Ne be reikalo modernioji visuomenės sveikatos priežiūra vadovaujasi principu „Sveikata visose politikose“. Valstybės ekonominė sąranga, žmonių pajamų lygis, nedarbo lygis ir socialiniai netolygumai glaudžiai susiję su sveikata. Menkai išvystytas smulkusis ir vidutinis verslas, didelė samdomųjų darbininkų klasė, vyraujanti neintelektualios gamybos pramonė suponuoja nepalankias sąlygas blogai visuomenės tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Kita vertus, valstybinė politika, orientuota į aukštos pridėtinės vertės ir į intelektualaus produkto gamybą, skatinanti smulkų ir vidutinį verslą bei vidurinę klasę, ženkliai prisidėtų prie sveikesnės visuomenės. Siekdami šio tikslo esame numatę ambicingą atskirų ministerijų vykdomos veiklos peržiūrą ir harmonizavimą:

 

1. Sieksime, kad visi strateginiai dokumentai, pradedant Valstybės pažangos strategija, Lietuvos sveikatos programa, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, regionų plėtros ir savivaldybių strateginiais planais ir baigiant kiekvienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos tikslais, turi būti suderinti su geresnės gyventojų sveikatos tikslais;

 

1. Iš esmės peržiūrėsime socialinės apsaugos tarnybų, įskaitant, bet neapsiribojant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, darbo biržų, vaiko teisių apsaugos tarnybų, darbo principus. Mūsų siekis – padėti keisti darbingo amžiaus ir sveikų išlaikytinių psichologiją į motyvaciją keisti gyvenimo būdą, gydytis nuo priklausomybės ligų, įsidarbinti, imtis verslo.

 

1. Skatinsime sveikos gyvensenos ugdymo diegimą į ugdymo programas. Svarstytinas sveikos gyvensenos, kaip atskiro mokomojo dalyko, įvedimas tiek bendrojo lavinimo, tiek ir aukštosiose ar profesinėse mokyklose. Mokslo tyrimais įrodyta tiesioginė sveikatos priklausomybė nuo išsilavinimo. Išsilavinęs žmogus labiau supranta, kad reikia saugoti sveikatą, labiau ja rūpinasi, sveikiau gyvena, rečiau vartoja psichotropines medžiagas. Kuo labiau išsilavinusi visuomenė – tuo geresni jos sveikatos rodikliai. Mokykla – vienintelė institucija, kuri gali padėti kompensuoti neigiamą aplinkos įtaką, įskaitant ir blogą pavyzdį šeimose, ir padėti išsiugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius. Todėl mokykla turi duoti daugiau, nei tik suteikti žinių ir ugdyti brandžius bei mąstančius, raštingus sveikatos požiūriu bendruomenės narius;

 

1. Skatinsime intensyvesnį popamokinės veiklos panaudojimą sveikatai išsaugoti, įskaitant fizinio aktyvumo skatinimą, socialinių įgūdžių ugdymo programas ir pan.;

 

1. Siekdami efektyvios sveikatos politikos įgyvendinimo, stiprinsime Nacionalinės sveikatos tarybos vaidmenį. Sieksime jai grąžinti nepriklausomos, aukštos ekspertinės vertės organizacijos statusą. Ši taryba turi būti sudaroma išskirtinai iš garbių ir aukštos kompetencijos profesionalų, kurių žodžio neturi nustelbti siaurus institucinius interesus neretai ginantys ministerijų atstovai. Pagrindine Nacionalinės sveikatos tarybos funkcija turi būti Lietuvos gyventojų sveikatos būklės stebėjimas bei rekomendacijų teikimas Seimui, Vyriausybei, savivaldybėms, tiek metinio pranešimo, tiek ir kitomis formomis;

 

1. Skatinsime triukšmo mažinimo priemones. Užterštumas triukšmu yra ženkli nervų bei kitų ligų priežastis, sąlygojanti 5–8 proc. visų susirgimų. Nors triukšmas ir laikomas neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo miestuose dalimi, su juo sėkmingai galima kovoti tiek techninėmis priemonėmis, tiek ir efektyviu teisiniu reguliavimu;

 

1. Pagal galimybes sieksime mažinti pridėtinės vertės ar pelno mokestį veikloms, tiesiogiai prisidedančioms prie visuomenės sveikatos rodiklių gerinimo ir jos narių sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo. Tokios sveikatinimo paslaugos, kaip sveikatingumo centrų veikla, reabilitacijos paslaugos, aktyvus poilsis, sveikatai palankių maisto produktų gamyba ir kt., tikslingai skatinamos ir orientuojamos valstybės, turi potencialą ne tik stiprinti Lietuvos Respublikos piliečių sveikatą, tačiau ir tapti svarbiu paslaugų eksporto šaltiniu, sudarančiu galimybę ir alternatyvių medicinos paslaugų integracijai;

 

1. Skatinsime sveikatai palankios gyvenamosios aplinkos formavimąsi. Sveikatai palanki gyvenamoji aplinka apima tiek žaliąsias erdves, tiek ir judėjimui pritaikytą infrastruktūrą – pradedant dviračių takais, pasyviomis eismo saugumo priemonėmis, neįgaliųjų mobilumo palengvinimu. Formuosime jos kūrimui palankią teisinę bazę, įskaitant erdvinį planavimą reglamentuojančių teisės aktų peržiūrą;

 

1. Didelį dėmesį skirsime visuomenės švietimui apie naudą, kurią teikia aktyvus gyvenimo būdas. Raginsime įstaigas, organizacijas skirti dėmesį ir paramą jų darbuotojams įsigyjant ilgalaikius viešojo transporto bilietus, nemotorines transporto priemones, sporto klubų abonementus ir kt., į bendrojo lavinimo mokyklų programas integruosime išsamias žinias apie tai, kaip veikia žmogaus kūnas, kam reikalingas fizinis aktyvumas, kokią naudą ir kaip iš to gali gauti žmogus;

 

1. Formuosime ir įgyvendinsime veiksmingą sveiko maisto politiką, skatinsime ekologiško maisto gamybą bei vartojimą, sieksime riboti maistui žalingų priedų ir žaliavų naudojimą. Ši iniciatyva dėl savo horizontalaus pobūdžio turi apimti visus sektorius, pradedant nuo gimimo (pvz., naujagimiui palankių ligoninių plėtra, natūralaus maitinimo skatinimas), švietimo apie sveiką maistą ir sveiką jo gamybą ugdymo įstaigose, iki visuomenės informavimo diegiant aiškesnį maisto produktų žymėjimą (šviesoforo principas). Bendradarbiaudami su pramone sieksime mažinti druskos kiekį maisto produktuose;

 

 

1. Skatinsime socialinį visuomenės jautrumą. Dėsime pastangas mažinti socialinę atskirtį, stiprinsime paramą ir jos panaudojimo kontrolę socialinės rizikos šeimoms, tęsime vaikų namų uždarymo ir deinstitucionalizavimo veiklą, stiprinsime tokių trumpalaikės socialinės pagalbos įstaigų, kaip nakvynės namai ir blaivyklos, veiklą.

[1] Can health promotion programs save Medicare money?, Ron Z Goetzel, David Shechter, Ronald J Ozminkowski, David C Stapleton, Pauline J Lapin, J Michael McGinnis, Catherine R Gordon,6 and Lester Breslow, 2007 http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2684089/

[2] Valstybės kontrolės 2013 m. akte pateiktas pavyzdys nurodo, kad iki 66 proc. tokių siuntimų būna be pakankamo pagrindo